Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   tr bir şeyler yapmak zorunda olmak

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [yetmiş iki]

bir şeyler yapmak zorunda olmak

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių turkų Žaisti Daugiau
privalėti / turėti z-ru--a--lm-k z------ o---- z-r-n-a o-m-k ------------- zorunda olmak 0
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. M-ktu-u g-nd---ek-z----da--m. M------ g-------- z---------- M-k-u-u g-n-e-m-k z-r-n-a-ı-. ----------------------------- Mektubu göndermek zorundayım. 0
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. Otel--cr-ti-i--d-m---z-r----y--. O--- ü------- ö----- z---------- O-e- ü-r-t-n- ö-e-e- z-r-n-a-ı-. -------------------------------- Otel ücretini ödemek zorundayım. 0
Tu turi anksti keltis. Erk-n -----ak z-run---ın. E---- k------ z---------- E-k-n k-l-m-k z-r-n-a-ı-. ------------------------- Erken kalkmak zorundasın. 0
Tu turi daug dirbti. Ç-k çalı--a- zo-u--ası-. Ç-- ç------- z---------- Ç-k ç-l-ş-a- z-r-n-a-ı-. ------------------------ Çok çalışmak zorundasın. 0
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. D--ik -l-a- z----d-s--. D---- o---- z---------- D-k-k o-m-k z-r-n-a-ı-. ----------------------- Dakik olmak zorundasın. 0
Jis turi prisipilti degalų. O -e-kek-------- al-a---or-nda. O (------ b----- a---- z------- O (-r-e-) b-n-i- a-m-k z-r-n-a- ------------------------------- O (erkek) benzin almak zorunda. 0
Jis turi suremontuoti automobilį. O (e-kek- ----a-ı t--i- e-me- --r-n--. O (------ a------ t---- e---- z------- O (-r-e-) a-a-a-ı t-m-r e-m-k z-r-n-a- -------------------------------------- O (erkek) arabayı tamir etmek zorunda. 0
Jis turi nuplauti automobilį. O arabayı-yık---k----u---. O a------ y------ z------- O a-a-a-ı y-k-m-k z-r-n-a- -------------------------- O arabayı yıkamak zorunda. 0
Ji turi apsipirkti. O (k-d-n) a-ışv---ş--a--a--z-r-n-a. O (------ a-------- y----- z------- O (-a-ı-) a-ı-v-r-ş y-p-a- z-r-n-a- ----------------------------------- O (kadın) alışveriş yapmak zorunda. 0
Ji turi tvarkyti butą. O-(ka--n- evi t----lemek zoru---. O (------ e-- t--------- z------- O (-a-ı-) e-i t-m-z-e-e- z-r-n-a- --------------------------------- O (kadın) evi temizlemek zorunda. 0
Ji turi skalbti skalbinius. O -kadın) -ama-ır y-ka-ak -o-un-a. O (------ ç------ y------ z------- O (-a-ı-) ç-m-ş-r y-k-m-k z-r-n-a- ---------------------------------- O (kadın) çamaşır yıkamak zorunda. 0
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. H-men o-u---gitm-m-----z--. H---- o---- g------- l----- H-m-n o-u-a g-t-e-i- l-z-m- --------------------------- Hemen okula gitmemiz lazım. 0
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. H-m---işe ---m-m----az--. H---- i-- g------- l----- H-m-n i-e g-t-e-i- l-z-m- ------------------------- Hemen işe gitmemiz lazım. 0
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. H-m-- -ok-ora --t-------a-ı-. H---- d------ g------- l----- H-m-n d-k-o-a g-t-e-i- l-z-m- ----------------------------- Hemen doktora gitmemiz lazım. 0
(Jūs) turite laukti autobuso. O-o-üs--b-kl-m-----l--ı-. O------ b--------- l----- O-o-ü-ü b-k-e-e-i- l-z-m- ------------------------- Otobüsü beklemeniz lazım. 0
(Jūs) turite laukti traukinio. T-e---be-lem-ni- -a--m. T---- b--------- l----- T-e-i b-k-e-e-i- l-z-m- ----------------------- Treni beklemeniz lazım. 0
(Jūs) turite laukti taksi. Tak---- bekl-meni- l---m. T------ b--------- l----- T-k-i-i b-k-e-e-i- l-z-m- ------------------------- Taksiyi beklemeniz lazım. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…