Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   el πρέπει να κάνω κάτι

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [εβδομήντα δύο]

72 [ebdomḗnta dýo]

πρέπει να κάνω κάτι

[prépei na kánō káti]

Galite spustelėti kiekvieną tuščią vietą, kad pamatytumėte tekstą arba:   
lietuvių graikų Žaisti Daugiau
privalėti / turėti πρ---ι πρέπει 0
pr---iprépei
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. Πρ---- ν- σ----- τ- γ-----. Πρέπει να στείλω το γράμμα. 0
Pr---- n- s----- t- g-----.Prépei na steílō to grámma.
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. Πρ---- ν- π------ τ- ξ---------. Πρέπει να πληρώσω το ξενοδοχείο. 0
Pr---- n- p------ t- x----------.Prépei na plērṓsō to xenodocheío.
Tu turi anksti keltis. Πρ---- ν- σ------- ν----. Πρέπει να σηκωθείς νωρίς. 0
Pr---- n- s-------- n----.Prépei na sēkōtheís nōrís.
Tu turi daug dirbti. Πρ---- ν- δ-------- π---. Πρέπει να δουλέψεις πολύ. 0
Pr---- n- d--------- p---.Prépei na doulépseis polý.
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. Πρ---- ν- ε---- σ--- ώ-- σ--. Πρέπει να είσαι στην ώρα σου. 0
Pr---- n- e---- s--- ṓ-- s--.Prépei na eísai stēn ṓra sou.
Jis turi prisipilti degalų. Πρ---- ν- β---- β------. Πρέπει να βάλει βενζίνη. 0
Pr---- n- b---- b------.Prépei na bálei benzínē.
Jis turi suremontuoti automobilį. Πρ---- ν- ε---------- τ- α---------. Πρέπει να επισκευάσει το αυτοκίνητο. 0
Pr---- n- e---------- t- a---------.Prépei na episkeuásei to autokínēto.
Jis turi nuplauti automobilį. Πρ---- ν- π----- τ- α---------. Πρέπει να πλύνει το αυτοκίνητο. 0
Pr---- n- p----- t- a---------.Prépei na plýnei to autokínēto.
Ji turi apsipirkti. Πρ---- ν- ψ------. Πρέπει να ψωνίσει. 0
Pr---- n- p-------.Prépei na psōnísei.
Ji turi tvarkyti butą. Πρ---- ν- κ-------- τ- σ----. Πρέπει να καθαρίσει το σπίτι. 0
Pr---- n- k--------- t- s----.Prépei na katharísei to spíti.
Ji turi skalbti skalbinius. Πρ---- ν- π----- τ- ρ----. Πρέπει να πλύνει τα ρούχα. 0
Pr---- n- p----- t- r-----.Prépei na plýnei ta roúcha.
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. Πρ---- ν- π--- α----- σ-- σ------. Πρέπει να πάμε αμέσως στο σχολείο. 0
Pr---- n- p--- a----- s-- s-------.Prépei na páme amésōs sto scholeío.
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. Πρ---- ν- π--- α----- σ-- δ------. Πρέπει να πάμε αμέσως στη δουλειά. 0
Pr---- n- p--- a----- s-- d------.Prépei na páme amésōs stē douleiá.
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. Πρ---- ν- π--- α----- σ-- γ-----. Πρέπει να πάμε αμέσως στο γιατρό. 0
Pr---- n- p--- a----- s-- g-----.Prépei na páme amésōs sto giatró.
(Jūs) turite laukti autobuso. Πρ---- ν- π--------- τ- λ--------. Πρέπει να περιμένετε το λεωφορείο. 0
Pr---- n- p--------- t- l---------.Prépei na periménete to leōphoreío.
(Jūs) turite laukti traukinio. Πρ---- ν- π--------- τ- τ----. Πρέπει να περιμένετε το τρένο. 0
Pr---- n- p--------- t- t----.Prépei na periménete to tréno.
(Jūs) turite laukti taksi. Πρ---- ν- π--------- τ- τ---. Πρέπει να περιμένετε το ταξί. 0
Pr---- n- p--------- t- t---.Prépei na periménete to taxí.

parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…