Pasikalbėjimų knygelė

lt Kūno dalys   »   sk Časti tela

58 [penkiasdešimt aštuoni]

Kūno dalys

Kūno dalys

58 [päťdesiatosem]

Časti tela

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovakų Žaisti Daugiau
(Aš) piešiu vyrą. Kr-slí--mu--. K------ m---- K-e-l-m m-ž-. ------------- Kreslím muža. 0
Pirmiausia galvą. Naj-r--h----. N----- h----- N-j-r- h-a-u- ------------- Najprv hlavu. 0
Vyras nešioja skrybėlę. Mu- -- k--b-k. M-- m- k------ M-ž m- k-o-ú-. -------------- Muž má klobúk. 0
Plaukų nematyti. Vlasy -i- ------n-. V---- n-- j- v----- V-a-y n-e j- v-d-o- ------------------- Vlasy nie je vidno. 0
Ausų taip pat nematyti. Uši t-kisto nie je-vid--. U-- t------ n-- j- v----- U-i t-k-s-o n-e j- v-d-o- ------------------------- Uši takisto nie je vidno. 0
Nugaros taip pat nematyti. Ch-bá--------- ni--j- v-dno. C----- t------ n-- j- v----- C-r-á- t-k-s-o n-e j- v-d-o- ---------------------------- Chrbát takisto nie je vidno. 0
(Aš) piešiu akis ir burną. N--r-s-ím o-i --ú---. N-------- o-- a ú---- N-k-e-l-m o-i a ú-t-. --------------------- Nakreslím oči a ústa. 0
Vyras šoka ir juokiasi. Mu--t---------smeje--a. M-- t------ a s---- s-- M-ž t-n-u-e a s-e-e s-. ----------------------- Muž tancuje a smeje sa. 0
Vyras turi ilgą nosį. M---má --h- n-s. M-- m- d--- n--- M-ž m- d-h- n-s- ---------------- Muž má dlhý nos. 0
Rankose jis laiko lazdą. V -u--c- -á-p--ic-. V r----- m- p------ V r-k-c- m- p-l-c-. ------------------- V rukách má palicu. 0
Ant kaklo jis užsirišęs šaliką. Ok-lo--r---má ---ž--ál. O---- k--- m- t--- š--- O-o-o k-k- m- t-e- š-l- ----------------------- Okolo krku má tiež šál. 0
Dabar žiema ir šalta. Je -ima a -- chladno. J- z--- a j- c------- J- z-m- a j- c-l-d-o- --------------------- Je zima a je chladno. 0
Rankos stiprios. R-ky sú--iln-. R--- s- s----- R-k- s- s-l-é- -------------- Ruky sú silné. 0
Kojos taip pat stiprios. N--- -- ti-----ln-. N--- s- t--- s----- N-h- s- t-e- s-l-é- ------------------- Nohy sú tiež silné. 0
Vyras yra iš sniego. M-- ---zo --e--. M-- j- z- s----- M-ž j- z- s-e-u- ---------------- Muž je zo snehu. 0
Jis nenešioja kelnių ir palto. N--á--oh--ic- -----l--ť. N--- n------- a-- p----- N-m- n-h-v-c- a-i p-á-ť- ------------------------ Nemá nohavice ani plášť. 0
Bet vyrui nešalta. A---n-m--n-. A-- n------- A-e n-m-z-e- ------------ Ale nemrzne. 0
Jis yra senis besmegenis. J- to----h-l--k. J- t- s--------- J- t- s-e-u-i-k- ---------------- Je to snehuliak. 0

Mūsų protėvių kalba

Šiuolaikinės kalbos gali būti išanalizuotos lingvistų. Tam pasitelkiami įvairūs metodai. Tačiau, kaip žmonės kalbėjo prieš tūkstančius metų? Į šį klausimą atsakyti daug sunkiau. Nepaisant to, mokslininkai jau daug metų tai tyrinėja. Jie norėtų išsiaiškinti, kaip žmonės kalbėjo anksčiau. Todėl jie stengiasi rekonstruoti senovines kalbos formas. Amerikiečių mokslininkai dabar padarė įspūdingą atradimą. Jie išanalizavo daugiau nei 2000 kalbų. O konkrečiai jie analizavo tų kalbų sakinių struktūras. Jų tyrimų rezultatai buvo labai įdomūs. Maždaug pusė kalbų turi V-P-T sakinio struktūrą. Tai reiškia, kad sakiniai sudaromi šia seka: veiksnys, papildinys ir tarinys. Daugiau nei 700 kalbų turi tokią struktūrą. Apie 160 kalbų laikosi V-T-P struktūros. Ir tik apie 40 kalbų naudoja T-P-V struktūrą. 120 kalbų naudoja hibridines struktūras. Vis dėlto P-T-V ir P-V-T yra tikrai daug retesnės struktūros. Dauguma analizuotų kalbų naudoja V-P-T principą. Persų, japonų ir turkų kalbos yra vieni pavyzdžių. Daugiausia gyvų kalbų seka V-T-P struktūra. Šiandien ši struktūra dominuoja indoeuropiečių kalbų šeimoje. Tyrėjai mano, kad V-P-T modelis buvo naudojamas senovėje. Visos kalbos yra paremtos šia sistema. Tačiau kalbos išsiskirstė. Mes kol kas nežinome, kaip tai nutiko. Tačiau tam turėjo būti priežastis. Juk evoliucija pasirūpina, kad išliktų tik tai, kas naudinga…