Pasikalbėjimų knygelė

lt Kūno dalys   »   hy Parts of the body

58 [penkiasdešimt aštuoni]

Kūno dalys

Kūno dalys

58 [հիսունութ]

58 [hisunut’]

Parts of the body

[marmni maser]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių Armenian Žaisti Daugiau
(Aš) piešiu vyrą. Ես----մ----եմ--կ---ւ-: Ե- մ- մ--- ե- ն------- Ե- մ- մ-ր- ե- ն-ա-ո-մ- ---------------------- Ես մի մարդ եմ նկարում: 0
Y-s-mi-ma-d y-- --arum Y-- m- m--- y-- n----- Y-s m- m-r- y-m n-a-u- ---------------------- Yes mi mard yem nkarum
Pirmiausia galvą. Ս-զ-ու--գլու-ը: Ս------ գ------ Ս-զ-ո-մ գ-ո-խ-: --------------- Սկզբում գլուխը: 0
Sk--u- g--k-y S----- g----- S-z-u- g-u-h- ------------- Skzbum glukhy
Vyras nešioja skrybėlę. Ա-- մարդ- -լ-----է-դր--: Ա-- մ---- գ----- է դ---- Ա-դ մ-ր-ը գ-խ-ր- է դ-ե-: ------------------------ Այդ մարդը գլխարկ է դրել: 0
Ayd m---y-g---ark------l A-- m---- g------ e d--- A-d m-r-y g-k-a-k e d-e- ------------------------ Ayd mardy glkhark e drel
Plaukų nematyti. Մ-զ-ր- -են---ևո-մ: Մ----- չ-- ե------ Մ-զ-ր- չ-ն ե-և-ւ-: ------------------ Մազերը չեն երևում: 0
M--ery ch-ye--y-rev-m M----- c----- y------ M-z-r- c-’-e- y-r-v-m --------------------- Mazery ch’yen yerevum
Ausų taip pat nematyti. Ա---ջ---- -ու--պ----են--ր--ւմ: Ա-------- ն------- չ-- ե------ Ա-ա-ջ-ե-ը ն-ւ-ն-ե- չ-ն ե-և-ւ-: ------------------------------ Ականջները նույնպես չեն երևում: 0
A-----e-y--u-npe---h’ye- y-----m A-------- n------ c----- y------ A-a-j-e-y n-y-p-s c-’-e- y-r-v-m -------------------------------- Akanjnery nuynpes ch’yen yerevum
Nugaros taip pat nematyti. Մ---- -ու----ս-չի--ր-ու-: Մ---- ն------- չ- ե------ Մ-ջ-ը ն-ւ-ն-ե- չ- ե-և-ւ-: ------------------------- Մեջքը նույնպես չի երևում: 0
M-j--y-n-------c-’- y--e--m M----- n------ c--- y------ M-j-’- n-y-p-s c-’- y-r-v-m --------------------------- Mejk’y nuynpes ch’i yerevum
(Aš) piešiu akis ir burną. Ես նկա-ո-մ ե- ---ե-- և բեր-նը: Ե- ն------ ե- ա----- և բ------ Ե- ն-ա-ո-մ ե- ա-ք-ր- և բ-ր-ն-: ------------------------------ Ես նկարում եմ աչքերը և բերանը: 0
Ye- nkaru- y-m--c-------y---v-ber--y Y-- n----- y-- a--------- y-- b----- Y-s n-a-u- y-m a-h-k-y-r- y-v b-r-n- ------------------------------------ Yes nkarum yem ach’k’yery yev berany
Vyras šoka ir juokiasi. Մար-ը-պար-ւ- - և -իծ--ո-մ: Մ---- պ----- է և ծ-------- Մ-ր-ը պ-ր-ւ- է և ծ-ծ-ղ-ւ-: -------------------------- Մարդը պարում է և ծիծաղում: 0
M-rdy----um e-y-v-ts-tsag-um M---- p---- e y-- t--------- M-r-y p-r-m e y-v t-i-s-g-u- ---------------------------- Mardy parum e yev tsitsaghum
Vyras turi ilgą nosį. Մա-դը-եր-ար---թ---նի: Մ---- ե---- ք-- ո---- Մ-ր-ը ե-կ-ր ք-թ ո-ն-: --------------------- Մարդը երկար քիթ ունի: 0
Mar-y-yer-ar k’i-’---i M---- y----- k---- u-- M-r-y y-r-a- k-i-’ u-i ---------------------- Mardy yerkar k’it’ uni
Rankose jis laiko lazdą. Ն-ա ձեռ-ի- -----յտ-կա: Ն-- ձ----- մ- փ--- կ-- Ն-ա ձ-ռ-ի- մ- փ-յ- կ-: ---------------------- Նրա ձեռքին մի փայտ կա: 0
N-a -z-rr---- mi -’a-t-ka N-- d-------- m- p---- k- N-a d-e-r-’-n m- p-a-t k- ------------------------- Nra dzerrk’in mi p’ayt ka
Ant kaklo jis užsirišęs šaliką. Նրա -արա---ին -ի-շ-րֆ է -ա-ա-ած: Ն-- պ-------- մ- շ--- է փ------- Ն-ա պ-ր-ն-ց-ն մ- շ-ր- է փ-թ-թ-ծ- -------------------------------- Նրա պարանոցին մի շարֆ է փաթաթած: 0
Nra ---an-t--i---- ----f e -’-t--t’-ts N-- p---------- m- s---- e p---------- N-a p-r-n-t-’-n m- s-a-f e p-a-’-t-a-s -------------------------------------- Nra paranots’in mi sharf e p’at’at’ats
Dabar žiema ir šalta. Ձմե- - - --ւ--: Ձ--- է և ց----- Ձ-ե- է և ց-ւ-տ- --------------- Ձմեռ է և ցուրտ: 0
D--er--e--e---s’-rt D----- e y-- t----- D-m-r- e y-v t-’-r- ------------------- Dzmerr e yev ts’urt
Rankos stiprios. Ձ-ռքե-ը-ա-րա-ա-- ե-: Ձ------ ա------- ե-- Ձ-ռ-ե-ը ա-ր-կ-զ- ե-: -------------------- Ձեռքերը ամրակազմ են: 0
Dze---’ye---am-a--z--y-n D---------- a------- y-- D-e-r-’-e-y a-r-k-z- y-n ------------------------ Dzerrk’yery amrakazm yen
Kojos taip pat stiprios. Ո-քեր- -ու--պես-ա---կա-- են: Ո----- ն------- ա------- ե-- Ո-ք-ր- ն-ւ-ն-ե- ա-ր-կ-զ- ե-: ---------------------------- Ոտքերը նույնպես ամրակազմ են: 0
V-t-’-e-y nuy--e---m-akazm -en V-------- n------ a------- y-- V-t-’-e-y n-y-p-s a-r-k-z- y-n ------------------------------ Votk’yery nuynpes amrakazm yen
Vyras yra iš sniego. Մ-րդ----ո------ պ--ր------: Մ---- ձ------ է պ---------- Մ-ր-ը ձ-ո-ն-ց է պ-տ-ա-տ-ա-: --------------------------- Մարդը ձյունից է պատրաստված: 0
Ma-d- dz---i-s’ e-p-tr---vats M---- d-------- e p---------- M-r-y d-y-n-t-’ e p-t-a-t-a-s ----------------------------- Mardy dzyunits’ e patrastvats
Jis nenešioja kelnių ir palto. Նա-վ-ր--ք-և-վե----ո- չի կրու-: Ն- վ----- և վ------- չ- կ----- Ն- վ-ր-ի- և վ-ր-ր-ո- չ- կ-ո-մ- ------------------------------ Նա վարտիք և վերարկու չի կրում: 0
Na v-r-----y-v ver-rku--h’- -r-m N- v------ y-- v------ c--- k--- N- v-r-i-’ y-v v-r-r-u c-’- k-u- -------------------------------- Na vartik’ yev verarku ch’i krum
Bet vyrui nešalta. Բա-ց-մ-րդ--չ- -ր--ւ-: Բ--- մ---- չ- մ------ Բ-յ- մ-ր-ը չ- մ-ս-ւ-: --------------------- Բայց մարդը չի մրսում: 0
B-yt-’ m-rd---h-i---sum B----- m---- c--- m---- B-y-s- m-r-y c-’- m-s-m ----------------------- Bayts’ mardy ch’i mrsum
Jis yra senis besmegenis. Նա -ն-մար--է: Ն- ձ------ է- Ն- ձ-ե-ա-դ է- ------------- Նա ձնեմարդ է: 0
Na ---e-a---e N- d------- e N- d-n-m-r- e ------------- Na dznemard e

Mūsų protėvių kalba

Šiuolaikinės kalbos gali būti išanalizuotos lingvistų. Tam pasitelkiami įvairūs metodai. Tačiau, kaip žmonės kalbėjo prieš tūkstančius metų? Į šį klausimą atsakyti daug sunkiau. Nepaisant to, mokslininkai jau daug metų tai tyrinėja. Jie norėtų išsiaiškinti, kaip žmonės kalbėjo anksčiau. Todėl jie stengiasi rekonstruoti senovines kalbos formas. Amerikiečių mokslininkai dabar padarė įspūdingą atradimą. Jie išanalizavo daugiau nei 2000 kalbų. O konkrečiai jie analizavo tų kalbų sakinių struktūras. Jų tyrimų rezultatai buvo labai įdomūs. Maždaug pusė kalbų turi V-P-T sakinio struktūrą. Tai reiškia, kad sakiniai sudaromi šia seka: veiksnys, papildinys ir tarinys. Daugiau nei 700 kalbų turi tokią struktūrą. Apie 160 kalbų laikosi V-T-P struktūros. Ir tik apie 40 kalbų naudoja T-P-V struktūrą. 120 kalbų naudoja hibridines struktūras. Vis dėlto P-T-V ir P-V-T yra tikrai daug retesnės struktūros. Dauguma analizuotų kalbų naudoja V-P-T principą. Persų, japonų ir turkų kalbos yra vieni pavyzdžių. Daugiausia gyvų kalbų seka V-T-P struktūra. Šiandien ši struktūra dominuoja indoeuropiečių kalbų šeimoje. Tyrėjai mano, kad V-P-T modelis buvo naudojamas senovėje. Visos kalbos yra paremtos šia sistema. Tačiau kalbos išsiskirstė. Mes kol kas nežinome, kaip tai nutiko. Tačiau tam turėjo būti priežastis. Juk evoliucija pasirūpina, kad išliktų tik tai, kas naudinga…