Pasikalbėjimų knygelė

lt Kūno dalys   »   mk Делови на телото

58 [penkiasdešimt aštuoni]

Kūno dalys

Kūno dalys

58 [педесет и осум]

58 [pyedyesyet i osoom]

Делови на телото

[Dyelovi na tyeloto]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių makedoniečių Žaisti Daugiau
(Aš) piešiu vyrą. Ја- -р-а--ч-ве-. Ј-- ц---- ч----- Ј-с ц-т-м ч-в-к- ---------------- Јас цртам човек. 0
Ј-s t--ta- cho--ek. Ј-- t----- c------- Ј-s t-r-a- c-o-y-k- ------------------- Јas tzrtam chovyek.
Pirmiausia galvą. Н---рв- г-ав-т-. Н------ г------- Н-ј-р-о г-а-а-а- ---------------- Најпрво главата. 0
N--pr---gul-vata. N------ g-------- N-ј-r-o g-l-v-t-. ----------------- Naјprvo gulavata.
Vyras nešioja skrybėlę. Ч-в-к----ос- -де----ш--. Ч------ н--- е--- ш----- Ч-в-к-т н-с- е-е- ш-ш-р- ------------------------ Човекот носи еден шешир. 0
Ch-----o---o----edy-n-shy-sh-r. C-------- n--- y----- s-------- C-o-y-k-t n-s- y-d-e- s-y-s-i-. ------------------------------- Chovyekot nosi yedyen shyeshir.
Plaukų nematyti. Кос-т- не м- с--г---а. К----- н- м- с- г----- К-с-т- н- м- с- г-е-а- ---------------------- Косата не му се гледа. 0
K--------e mo- sy- g--ye-a. K----- n-- m-- s-- g------- K-s-t- n-e m-o s-e g-l-e-a- --------------------------- Kosata nye moo sye gulyeda.
Ausų taip pat nematyti. Уши---ис-о -ак- -- м---е -л-даат. У---- и--- т--- н- м- с- г------- У-и-е и-т- т-к- н- м- с- г-е-а-т- --------------------------------- Ушите исто така не му се гледаат. 0
Oo-hit-- -s-- ta-- n-e m-o sye--ul-ed--t. O------- i--- t--- n-- m-- s-- g--------- O-s-i-y- i-t- t-k- n-e m-o s-e g-l-e-a-t- ----------------------------------------- Ooshitye isto taka nye moo sye gulyedaat.
Nugaros taip pat nematyti. Гр--т-ис-о-т--а--е--у-се -лед-. Г---- и--- т--- н- м- с- г----- Г-б-т и-т- т-к- н- м- с- г-е-а- ------------------------------- Грбот исто така не му се гледа. 0
G------is-- --ka-ny----- -ye-guly---. G----- i--- t--- n-- m-- s-- g------- G-r-o- i-t- t-k- n-e m-o s-e g-l-e-a- ------------------------------------- Gurbot isto taka nye moo sye gulyeda.
(Aš) piešiu akis ir burną. Ги ц-т---очи-- и у--ата. Г- ц---- о---- и у------ Г- ц-т-м о-и-е и у-т-т-. ------------------------ Ги цртам очите и устата. 0
Gu------am----i-ye-i -os----. G-- t----- o------ i o------- G-i t-r-a- o-h-t-e i o-s-a-a- ----------------------------- Gui tzrtam ochitye i oostata.
Vyras šoka ir juokiasi. Ч-ве-от--а--у---и-се-с-е-. Ч------ т------ и с- с---- Ч-в-к-т т-н-у-а и с- с-е-. -------------------------- Човекот танцува и се смее. 0
C-ovy--o--tan--oov-----y--s-y--e. C-------- t-------- i s-- s------ C-o-y-k-t t-n-z-o-a i s-e s-y-y-. --------------------------------- Chovyekot tantzoova i sye smyeye.
Vyras turi ilgą nosį. Ч--ек-т им--д-лг н-с. Ч------ и-- д--- н--- Ч-в-к-т и-а д-л- н-с- --------------------- Човекот има долг нос. 0
Cho--e-o- i-a --l-- nos. C-------- i-- d---- n--- C-o-y-k-t i-a d-l-u n-s- ------------------------ Chovyekot ima dolgu nos.
Rankose jis laiko lazdą. Т-- во-р---т--н-с--еден-ст--. Т-- в- р----- н--- е--- с---- Т-ј в- р-ц-т- н-с- е-е- с-а-. ----------------------------- Тој во рацете носи еден стап. 0
Toј ---r-tzye-ye ---i yed--n -t--. T-- v- r-------- n--- y----- s---- T-ј v- r-t-y-t-e n-s- y-d-e- s-a-. ---------------------------------- Toј vo ratzyetye nosi yedyen stap.
Ant kaklo jis užsirišęs šaliką. Т-- -к--у вр-то--но-и-исто так- и е-ен----. Т-- о---- в----- н--- и--- т--- и е--- ш--- Т-ј о-о-у в-а-о- н-с- и-т- т-к- и е-е- ш-л- ------------------------------------------- Тој околу вратот носи исто така и еден шал. 0
To--o--l---vrat-t --s----t- ta-a - ye---- sh--. T-- o----- v----- n--- i--- t--- i y----- s---- T-ј o-o-o- v-a-o- n-s- i-t- t-k- i y-d-e- s-a-. ----------------------------------------------- Toј okoloo vratot nosi isto taka i yedyen shal.
Dabar žiema ir šalta. Зи-- --и с-уд--о -. З--- е и с------ е- З-м- е и с-у-е-о е- ------------------- Зима е и студено е. 0
Z-ma--- --st--dye----e. Z--- y- i s-------- y-- Z-m- y- i s-o-d-e-o y-. ----------------------- Zima ye i stoodyeno ye.
Rankos stiprios. Р--ет- с- с-л-и. Р----- с- с----- Р-ц-т- с- с-л-и- ---------------- Рацете се силни. 0
R-t-y------ye --lni. R-------- s-- s----- R-t-y-t-e s-e s-l-i- -------------------- Ratzyetye sye silni.
Kojos taip pat stiprios. Но-ет- -с-о-так---е--илн-. Н----- и--- т--- с- с----- Н-з-т- и-т- т-к- с- с-л-и- -------------------------- Нозете исто така се силни. 0
No--e-ye is---taka sye s----. N------- i--- t--- s-- s----- N-z-e-y- i-t- t-k- s-e s-l-i- ----------------------------- Nozyetye isto taka sye silni.
Vyras yra iš sniego. Чо--ко--е -д снег. Ч------ е о- с---- Ч-в-к-т е о- с-е-. ------------------ Човекот е од снег. 0
C-o-y-ko- y- ----n-egu. C-------- y- o- s------ C-o-y-k-t y- o- s-y-g-. ----------------------- Chovyekot ye od snyegu.
Jis nenešioja kelnių ir palto. Т---не-н--- ----ал-н- и-м--т--. Т-- н- н--- п-------- и м------ Т-ј н- н-с- п-н-а-о-и и м-н-и-. ------------------------------- Тој не носи панталони и мантил. 0
T-ј-n-e--o-- p--t-loni-- --n---. T-- n-- n--- p-------- i m------ T-ј n-e n-s- p-n-a-o-i i m-n-i-. -------------------------------- Toј nye nosi pantaloni i mantil.
Bet vyrui nešalta. Н--чо-е----не -е с--зну--. Н- ч------ н- с- с-------- Н- ч-в-к-т н- с- с-р-н-в-. -------------------------- Но човекот не се смрзнува. 0
N--ch--yekot n-e s-e s--z-o--a. N- c-------- n-- s-- s--------- N- c-o-y-k-t n-e s-e s-r-n-o-a- ------------------------------- No chovyekot nye sye smrznoova.
Jis yra senis besmegenis. Т-а - сне-ко. Т-- е с------ Т-а е с-е-к-. ------------- Тоа е снешко. 0
T-a--e --ye-hk-. T-- y- s-------- T-a y- s-y-s-k-. ---------------- Toa ye snyeshko.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Mūsų protėvių kalba

Šiuolaikinės kalbos gali būti išanalizuotos lingvistų. Tam pasitelkiami įvairūs metodai. Tačiau, kaip žmonės kalbėjo prieš tūkstančius metų? Į šį klausimą atsakyti daug sunkiau. Nepaisant to, mokslininkai jau daug metų tai tyrinėja. Jie norėtų išsiaiškinti, kaip žmonės kalbėjo anksčiau. Todėl jie stengiasi rekonstruoti senovines kalbos formas. Amerikiečių mokslininkai dabar padarė įspūdingą atradimą. Jie išanalizavo daugiau nei 2000 kalbų. O konkrečiai jie analizavo tų kalbų sakinių struktūras. Jų tyrimų rezultatai buvo labai įdomūs. Maždaug pusė kalbų turi V-P-T sakinio struktūrą. Tai reiškia, kad sakiniai sudaromi šia seka: veiksnys, papildinys ir tarinys. Daugiau nei 700 kalbų turi tokią struktūrą. Apie 160 kalbų laikosi V-T-P struktūros. Ir tik apie 40 kalbų naudoja T-P-V struktūrą. 120 kalbų naudoja hibridines struktūras. Vis dėlto P-T-V ir P-V-T yra tikrai daug retesnės struktūros. Dauguma analizuotų kalbų naudoja V-P-T principą. Persų, japonų ir turkų kalbos yra vieni pavyzdžių. Daugiausia gyvų kalbų seka V-T-P struktūra. Šiandien ši struktūra dominuoja indoeuropiečių kalbų šeimoje. Tyrėjai mano, kad V-P-T modelis buvo naudojamas senovėje. Visos kalbos yra paremtos šia sistema. Tačiau kalbos išsiskirstė. Mes kol kas nežinome, kaip tai nutiko. Tačiau tam turėjo būti priežastis. Juk evoliucija pasirūpina, kad išliktų tik tai, kas naudinga…