Pasikalbėjimų knygelė

lt Kūno dalys   »   ad Iэпкъ-лъэпкъхэр

58 [penkiasdešimt aštuoni]

Kūno dalys

Kūno dalys

58 [шъэныкъорэ ирэ]

58 [shjenykorje irje]

Iэпкъ-лъэпкъхэр

[Ijepk-ljepkhjer]

Galite spustelėti kiekvieną tuščią vietą, kad pamatytumėte tekstą arba:   
lietuvių adyghe Žaisti Daugiau
(Aš) piešiu vyrą. Сэ х--------- с---- с----. Сэ хъулъфыгъэ сурэт сэшIы. 0
S-- h------- s----- s------. Sj- h------- s----- s------. Sje hulfygje surjet sjeshIy. S-e h-l-y-j- s-r-e- s-e-h-y. ---------------------------.
Pirmiausia galvą. Ып-------- ш-----. ЫпэрапшIэу шъхьэр. 0
Y------------ s--'j--. Yp----------- s------. YpjerapshIjeu shh'jer. Y-j-r-p-h-j-u s-h'j-r. -----------------'---.
Vyras nešioja skrybėlę. Хъ--------- п--- у----- щ---. Хъулъфыгъэм пэIо убгъур щыгъ. 0
H-------- p---- u---- s----. Hu------- p---- u---- s----. Hulfygjem pjeIo ubgur shhyg. H-l-y-j-m p-e-o u-g-r s-h-g. ---------------------------.
Plaukų nematyti. Ыш-------- к-------------. Ышъхьацхэр къэлъагъохэрэп. 0
Y---'a----- k-------------. Ys--------- k-------------. Yshh'achjer kjelagohjerjep. Y-h-'a-h-e- k-e-a-o-j-r-e-. ----'---------------------.
Ausų taip pat nematyti. Тх----------- к-------------. ТхьакIумэхэри къэлъагъохэрэп. 0
T-'a----------- k-------------. Th------------- k-------------. Th'akIumjehjeri kjelagohjerjep. T-'a-I-m-e-j-r- k-e-a-o-j-r-e-. --'---------------------------.
Nugaros taip pat nematyti. Тх------ к-----------. ТхыцIэри къэлъагъорэп. 0
T-------- k----------. Th------- k----------. ThycIjeri kjelagorjep. T-y-I-e-i k-e-a-o-j-p. ---------------------.
(Aš) piešiu akis ir burną. Сэ н------ ж---- с---- с----. Сэ нэхэмрэ жэмрэ сурэт сэшIы. 0
S-- n--------- z------- s----- s------. Sj- n--------- z------- s----- s------. Sje njehjemrje zhjemrje surjet sjeshIy. S-e n-e-j-m-j- z-j-m-j- s-r-e- s-e-h-y. --------------------------------------.
Vyras šoka ir juokiasi. Хъ--------- к----- ы--- м----. Хъулъфыгъэр къэшъо ыкIи мэщхы. 0
H-------- k----- y--- m-------. Hu------- k----- y--- m-------. Hulfygjer kjesho ykIi mjeshhhy. H-l-y-j-r k-e-h- y-I- m-e-h-h-. ------------------------------.
Vyras turi ilgą nosį. Хъ--------- ы-- к-----. Хъулъфыгъэм ыпэ кIыхьэ. 0
H-------- y--- k---'j-. Hu------- y--- k------. Hulfygjem ypje kIyh'je. H-l-y-j-m y-j- k-y-'j-. -------------------'--.
Rankose jis laiko lazdą. Ащ (х--------) б-- ы----. Ащ (хъулъфыгъ) бэщ ыIыгъ. 0
A--- (h-----) b----- y---. As-- (h-----) b----- y---. Ashh (hulfyg) bjeshh yIyg. A-h- (h-l-y-) b-e-h- y-y-. -----(------)------------.
Ant kaklo jis užsirišęs šaliką. Ащ (х--------) ы---- п------- е-------. Ащ (хъулъфыгъ) ыпшъэ пшъэдэлъ ещэкIыгъ. 0
A--- (h-----) y----- p-------- e---------. As-- (h-----) y----- p-------- e---------. Ashh (hulfyg) ypshje pshjedjel eshhjekIyg. A-h- (h-l-y-) y-s-j- p-h-e-j-l e-h-j-k-y-. -----(------)----------------------------.
Dabar žiema ir šalta. Дж- к----- ы--- ч----. Джы кIымаф ыкIи чъыIэ. 0
D--- k----- y--- c-----. Dz-- k----- y--- c-----. Dzhy kIymaf ykIi chyIje. D-h- k-y-a- y-I- c-y-j-. -----------------------.
Rankos stiprios. ЫI---- л-----. ЫIэхэр лъэшых. 0
Y------- l------. YI------ l------. YIjehjer ljeshyh. Y-j-h-e- l-e-h-h. ----------------.
Kojos taip pat stiprios. Ыл--------- л-----. Ылъакъохэри лъэшых. 0
Y--------- l------. Yl-------- l------. Ylakohjeri ljeshyh. Y-a-o-j-r- l-e-h-h. ------------------.
Vyras yra iš sniego. Хъ--------- о--- х---------. Хъулъфыгъэр осым хэшIыкIыгъ. 0
H-------- o--- h----------. Hu------- o--- h----------. Hulfygjer osym hjeshIykIyg. H-l-y-j-r o-y- h-e-h-y-I-g. --------------------------.
Jis nenešioja kelnių ir palto. Ащ (х--------) г-------- п------- щ-----.. Ащ (хъулъфыгъ) гъончэджи палътэуи щыгъэп.. 0
A--- (h-----) g---------- p------- s-------.. As-- (h-----) g---------- p------- s-------.. Ashh (hulfyg) gonchjedzhi paltjeui shhygjep.. A-h- (h-l-y-) g-n-h-e-z-i p-l-j-u- s-h-g-e-.. -----(------)------------------------------..
Bet vyrui nešalta. Ау х---------- ч---- л-----. Ау хъулъфыгъэр чъыIэ лIэрэп. 0
A- h-------- c----- l-------. Au h-------- c----- l-------. Au hulfygjer chyIje lIjerjep. A- h-l-y-j-r c-y-j- l-j-r-e-. ----------------------------.
Jis yra senis besmegenis. Ар о----. Ар осылI. 0
A- o----. Ar o----. Ar osylI. A- o-y-I. --------.

Mūsų protėvių kalba

Šiuolaikinės kalbos gali būti išanalizuotos lingvistų. Tam pasitelkiami įvairūs metodai. Tačiau, kaip žmonės kalbėjo prieš tūkstančius metų? Į šį klausimą atsakyti daug sunkiau. Nepaisant to, mokslininkai jau daug metų tai tyrinėja. Jie norėtų išsiaiškinti, kaip žmonės kalbėjo anksčiau. Todėl jie stengiasi rekonstruoti senovines kalbos formas. Amerikiečių mokslininkai dabar padarė įspūdingą atradimą. Jie išanalizavo daugiau nei 2000 kalbų. O konkrečiai jie analizavo tų kalbų sakinių struktūras. Jų tyrimų rezultatai buvo labai įdomūs. Maždaug pusė kalbų turi V-P-T sakinio struktūrą. Tai reiškia, kad sakiniai sudaromi šia seka: veiksnys, papildinys ir tarinys. Daugiau nei 700 kalbų turi tokią struktūrą. Apie 160 kalbų laikosi V-T-P struktūros. Ir tik apie 40 kalbų naudoja T-P-V struktūrą. 120 kalbų naudoja hibridines struktūras. Vis dėlto P-T-V ir P-V-T yra tikrai daug retesnės struktūros. Dauguma analizuotų kalbų naudoja V-P-T principą. Persų, japonų ir turkų kalbos yra vieni pavyzdžių. Daugiausia gyvų kalbų seka V-T-P struktūra. Šiandien ši struktūra dominuoja indoeuropiečių kalbų šeimoje. Tyrėjai mano, kad V-P-T modelis buvo naudojamas senovėje. Visos kalbos yra paremtos šia sistema. Tačiau kalbos išsiskirstė. Mes kol kas nežinome, kaip tai nutiko. Tačiau tam turėjo būti priežastis. Juk evoliucija pasirūpina, kad išliktų tik tai, kas naudinga…