Pasikalbėjimų knygelė

lt Vaisiai ir maisto produktai   »   fi Hedelmiä ja elintarvikkeita

15 [penkiolika]

Vaisiai ir maisto produktai

Vaisiai ir maisto produktai

15 [viisitoista]

Hedelmiä ja elintarvikkeita

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
(Aš) turiu braškę. M-n-l----n-----ik--. M------ o- m-------- M-n-l-a o- m-n-i-k-. -------------------- Minulla on mansikka. 0
(Aš) turiu kivį ir melioną. Mi---------ki-vi -- m-l-n-. M------ o- k---- j- m------ M-n-l-a o- k-i-i j- m-l-n-. --------------------------- Minulla on kiivi ja meloni. 0
(Aš) turiu apelsiną ir greipfrutą. M---l-a------pe-s--ni ja--reip-i. M------ o- a--------- j- g------- M-n-l-a o- a-p-l-i-n- j- g-e-p-i- --------------------------------- Minulla on appelsiini ja greippi. 0
(Aš) turiu obuolį ir mangą. M-n---- ---om-n- ---ma--o. M------ o- o---- j- m----- M-n-l-a o- o-e-a j- m-n-o- -------------------------- Minulla on omena ja mango. 0
(Aš) turiu bananą ir ananasą. M-null- -n bana-n- ja ---nas. M------ o- b------ j- a------ M-n-l-a o- b-n-a-i j- a-a-a-. ----------------------------- Minulla on banaani ja ananas. 0
(Aš) darau vaisių salotas. M--ä t--n -edel--sa-aat---. M--- t--- h---------------- M-n- t-e- h-d-l-ä-a-a-t-i-. --------------------------- Minä teen hedelmäsalaattia. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną. M-nä sy---p-a--o-ei--ä. M--- s--- p------------ M-n- s-ö- p-a-t-l-i-ä-. ----------------------- Minä syön paahtoleipää. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną su sviestu. Mi----y-n -a-htol--vä- voin --nssa. M--- s--- p----------- v--- k------ M-n- s-ö- p-a-t-l-i-ä- v-i- k-n-s-. ----------------------------------- Minä syön paahtoleivän voin kanssa. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną su sviestu ir uogiene. M--ä-s-ö- paa-t-leiv----o-n ja-hill-----nssa. M--- s--- p----------- v--- j- h----- k------ M-n- s-ö- p-a-t-l-i-ä- v-i- j- h-l-o- k-n-s-. --------------------------------------------- Minä syön paahtoleivän voin ja hillon kanssa. 0
(Aš) valgau sumuštinį. M-nä-sy-n ------v-i--ivän. M--- s--- k--------------- M-n- s-ö- k-r-o-v-i-e-v-n- -------------------------- Minä syön kerrosvoileivän. 0
(Aš) valgau sumuštinį su margarinu. Min- ---n-k-rrosv-i--i--n -o-- kan--a. M--- s--- k-------------- v--- k------ M-n- s-ö- k-r-o-v-i-e-v-n v-i- k-n-s-. -------------------------------------- Minä syön kerrosvoileivän voin kanssa. 0
(Aš) valgau sumuštinį su margarinu ir pomidoru. Minä sy-n ker--sv-ileivä- v----------a-t---kanssa. M--- s--- k-------------- v--- j- t------- k------ M-n- s-ö- k-r-o-v-i-e-v-n v-i- j- t-m-a-i- k-n-s-. -------------------------------------------------- Minä syön kerrosvoileivän voin ja tomaatin kanssa. 0
Mums reikia duonos ir ryžių. Me----vi-s-m-- le-pä- j- r-----. M- t---------- l----- j- r------ M- t-r-i-s-m-e l-i-ä- j- r-i-i-. -------------------------------- Me tarvitsemme leipää ja riisiä. 0
Mums reikia žuvies ir bifštekso. M-------t-em-- kala- -a p-hve-ä. M- t---------- k---- j- p------- M- t-r-i-s-m-e k-l-a j- p-h-e-ä- -------------------------------- Me tarvitsemme kalaa ja pihvejä. 0
Mums reikia picos ir spagečių. M-----vit-e-me -itsa- ------gettia. M- t---------- p----- j- s--------- M- t-r-i-s-m-e p-t-a- j- s-a-e-t-a- ----------------------------------- Me tarvitsemme pitsaa ja spagettia. 0
Ko mums dar reikia? Mi-- me-----ä --r----em-e? M--- m- v---- t----------- M-t- m- v-e-ä t-r-i-s-m-e- -------------------------- Mitä me vielä tarvitsemme? 0
Mums reikia morkų ir pomidorų sriubai. Me-ta-vi--emme-po-kka--i-a-j- ----a-t-j--keit--a v---e-. M- t---------- p---------- j- t--------- k------ v------ M- t-r-i-s-m-e p-r-k-n-i-a j- t-m-a-t-j- k-i-t-a v-r-e-. -------------------------------------------------------- Me tarvitsemme porkkanoita ja tomaatteja keittoa varten. 0
Kur yra prekybos centras? M-s-ä----s-pe--a-ket--? M---- o- s------------- M-s-ä o- s-p-r-a-k-t-i- ----------------------- Missä on supermarketti? 0

Medijos ir kalba

Įtaką mūsų kalbai daro ir medijos. Ypač svarbios šiuo atveju yra naujosios medijos. Trumposios žinutės, elektroniniai laiškai ir interneto pokalbiai sukūrė nuosavą kalbą. Žinoma, kiekvienos šalies medijų kalba skiriasi. Tačiau tam tikri bruožai yra būdingi visoms medijų kalboms. Vartotojams visų svarbiausias yra greitis. Nors bendraujama rašant, norime, kad bendravimas būtų gyvas. Tai reiškia, kad apsikeisti informacija norime kuo greičiau. Todėl imituojame tikrą pokalbį. Taip mūsų kalba įgauna šnekamąjį pobūdį. Žodžiai ir sakiniai dažnai yra trumpinami. Paprastai nėra laikomasi gramatikos ir skyrybos taisyklių. Mūsų rašyba tampa laisvesnė, kartais visiškai pamirštame prielinksnius. Medijų kalba jausmus išreiškiame gana retai. Tam labiau mėgstame naudoti vadinamąsias šypsenėles. Tai simboliai, rodantys, kaip mes jaučiamės atitinkamą akimirką. Taip pat egzistuoja atskiri trumpųjų žinučių ir internetinių pokalbių kodai. Dėl šios priežasties medijų kalba yra labai redukuota. Tačiau visi vartotojai ją naudoja panašiai. Tyrimai parodė, kad išsilavinimas ar intelektas neturi jokios reikšmės. Medijų kalbą ypač mėgsta naudoti jaunuoliai. Dėl to kritikai mano, kad mūsų kalbai gresia pavojus. Mokslas į šį fenomeną žvelgia ne taip pesimistiškai. Mat vaikai gali atskirti kada ir kaip reikia rašyti. Ekspertai mano, kad naujoji medijų kalba netgi turi privalumų. Ji gali padėti vystytis vaikų kalbos įgūdžiams ir kūrybingumui. Be to, šiais laikais rašoma daug daugiau laiškų – ne įprastų, o elektroninių! Dėl to labai džiaugiamės!