Ја има- -и-и и-----н--у.
Ј- и--- к--- и л--------
Ј- и-а- к-в- и л-б-н-ц-.
------------------------
Ја имам киви и лубеницу. 0 Ja--ma- --v--i l-be-icu.J- i--- k--- i l--------J- i-a- k-v- i l-b-n-c-.------------------------Ja imam kivi i lubenicu.
Ја и-ам-п-моранџ----гр-ј--р--.
Ј- и--- п-------- и г---------
Ј- и-а- п-м-р-н-у и г-е-п-р-т-
------------------------------
Ја имам поморанџу и грејпфрут. 0 Ja-i--m-p-m----džu-i --ej-f-ut.J- i--- p--------- i g---------J- i-a- p-m-r-n-ž- i g-e-p-r-t--------------------------------Ja imam pomorandžu i grejpfrut.
Ја ---м ---у---и --д-- м----.
Ј- и--- ј----- и ј---- м-----
Ј- и-а- ј-б-к- и ј-д-н м-н-о-
-----------------------------
Ја имам јабуку и један манго. 0 Ja imam--ab-ku-i ----n-mang-.J- i--- j----- i j---- m-----J- i-a- j-b-k- i j-d-n m-n-o------------------------------Ja imam jabuku i jedan mango.
Ј--је--м --ст-с пу-еро-.
Ј- ј---- т--- с п-------
Ј- ј-д-м т-с- с п-т-р-м-
------------------------
Ја једем тост с путером. 0 J---edem ---t-- putero-.J- j---- t--- s p-------J- j-d-m t-s- s p-t-r-m-------------------------Ja jedem tost s puterom.
(Aš) valgau skrudintą duoną su sviestu ir uogiene.
Ј---е-е---о-- - пу---ом и м-рм--адом.
Ј- ј---- т--- с п------ и м----------
Ј- ј-д-м т-с- с п-т-р-м и м-р-е-а-о-.
-------------------------------------
Ја једем тост с путером и мармеладом. 0 Ja--edem ---- s p---r-m-i ma-mel-d--.J- j---- t--- s p------ i m----------J- j-d-m t-s- s p-t-r-m i m-r-e-a-o-.-------------------------------------Ja jedem tost s puterom i marmeladom.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
(Aš) valgau skrudintą duoną su sviestu ir uogiene.
Ј--је-е--с-н-вич-с -а-гар--о--- п--ад-јзо-.
Ј- ј---- с------ с м--------- и п----------
Ј- ј-д-м с-н-в-ч с м-р-а-и-о- и п-р-д-ј-о-.
-------------------------------------------
Ја једем сендвич с маргарином и парадајзом. 0 J--j--e- sen--ič --ma-gari-om i----a--jz-m.J- j---- s------ s m--------- i p----------J- j-d-m s-n-v-č s m-r-a-i-o- i p-r-d-j-o-.-------------------------------------------Ja jedem sendvič s margarinom i paradajzom.
М---ре-а-- х--б- ---ир-н-а.
М- т------ х---- и п-------
М- т-е-а-о х-е-a и п-р-н-а-
---------------------------
Ми требамо хлебa и пиринча. 0 Mi--r-------le-- i-p-ri--a.M- t------ h---- i p-------M- t-e-a-o h-e-a i p-r-n-a----------------------------Mi trebamo hleba i pirinča.
М- -р-б--о-р-бу и-стеко-е.
М- т------ р--- и с-------
М- т-е-а-о р-б- и с-е-о-е-
--------------------------
Ми требамо рибу и стекове. 0 M- -----m- ri---i--tekove.M- t------ r--- i s-------M- t-e-a-o r-b- i s-e-o-e---------------------------Mi trebamo ribu i stekove.
М--т-е---- --ц--и -п---те.
М- т------ п--- и ш-------
М- т-е-а-о п-ц- и ш-а-е-е-
--------------------------
Ми требамо пицу и шпагете. 0 Mi tr--am- -ic- i š---e--.M- t------ p--- i š-------M- t-e-a-o p-c- i š-a-e-e---------------------------Mi trebamo picu i špagete.
Ми ---б--о-ш----ре-у и---р-д-ј- за --п-.
М- т------ ш-------- и п------- з- с----
М- т-е-а-о ш-р-а-е-у и п-р-д-ј- з- с-п-.
----------------------------------------
Ми требамо шаргарепу и парадајз за супу. 0 M- --eb-m- š--g--e-- i -a-adaj---a-s-p-.M- t------ š-------- i p------- z- s----M- t-e-a-o š-r-a-e-u i p-r-d-j- z- s-p-.----------------------------------------Mi trebamo šargarepu i paradajz za supu.
Įtaką mūsų kalbai daro ir medijos.
Ypač svarbios šiuo atveju yra naujosios medijos.
Trumposios žinutės, elektroniniai laiškai ir interneto pokalbiai sukūrė nuosavą kalbą.
Žinoma, kiekvienos šalies medijų kalba skiriasi.
Tačiau tam tikri bruožai yra būdingi visoms medijų kalboms.
Vartotojams visų svarbiausias yra greitis.
Nors bendraujama rašant, norime, kad bendravimas būtų gyvas.
Tai reiškia, kad apsikeisti informacija norime kuo greičiau.
Todėl imituojame tikrą pokalbį.
Taip mūsų kalba įgauna šnekamąjį pobūdį.
Žodžiai ir sakiniai dažnai yra trumpinami.
Paprastai nėra laikomasi gramatikos ir skyrybos taisyklių.
Mūsų rašyba tampa laisvesnė, kartais visiškai pamirštame prielinksnius.
Medijų kalba jausmus išreiškiame gana retai.
Tam labiau mėgstame naudoti vadinamąsias šypsenėles.
Tai simboliai, rodantys, kaip mes jaučiamės atitinkamą akimirką.
Taip pat egzistuoja atskiri trumpųjų žinučių ir internetinių pokalbių kodai.
Dėl šios priežasties medijų kalba yra labai redukuota.
Tačiau visi vartotojai ją naudoja panašiai.
Tyrimai parodė, kad išsilavinimas ar intelektas neturi jokios reikšmės.
Medijų kalbą ypač mėgsta naudoti jaunuoliai.
Dėl to kritikai mano, kad mūsų kalbai gresia pavojus.
Mokslas į šį fenomeną žvelgia ne taip pesimistiškai.
Mat vaikai gali atskirti kada ir kaip reikia rašyti.
Ekspertai mano, kad naujoji medijų kalba netgi turi privalumų.
Ji gali padėti vystytis vaikų kalbos įgūdžiams ir kūrybingumui.
Be to, šiais laikais rašoma daug daugiau laiškų – ne įprastų, o elektroninių!
Dėl to labai džiaugiamės!