Pasikalbėjimų knygelė

lt Vaisiai ir maisto produktai   »   sk Ovocie a potraviny

15 [penkiolika]

Vaisiai ir maisto produktai

Vaisiai ir maisto produktai

15 [pätnásť]

Ovocie a potraviny

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovakų Žaisti Daugiau
(Aš) turiu braškę. M-- j-hodu. M-- j------ M-m j-h-d-. ----------- Mám jahodu. 0
(Aš) turiu kivį ir melioną. M-m k-w--- m-l-n. M-- k--- a m----- M-m k-w- a m-l-n- ----------------- Mám kiwi a melón. 0
(Aš) turiu apelsiną ir greipfrutą. M---p-m----č-a-g--pe----t. M-- p------- a g---------- M-m p-m-r-n- a g-a-e-r-i-. -------------------------- Mám pomaranč a grapefruit. 0
(Aš) turiu obuolį ir mangą. Má- ja--ko-a--an--. M-- j----- a m----- M-m j-b-k- a m-n-o- ------------------- Mám jablko a mango. 0
(Aš) turiu bananą ir ananasą. M-m---n---a -n-n--. M-- b---- a a------ M-m b-n-n a a-a-á-. ------------------- Mám banán a ananás. 0
(Aš) darau vaisių salotas. R--í---v-c-ý---l--. R---- o----- š----- R-b-m o-o-n- š-l-t- ------------------- Robím ovocný šalát. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną. Jem toas-. J-- t----- J-m t-a-t- ---------- Jem toast. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną su sviestu. Jem toas- s mas--m. J-- t---- s m------ J-m t-a-t s m-s-o-. ------------------- Jem toast s maslom. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną su sviestu ir uogiene. Je- t-ast---m-sl---a-m-rm-lád--. J-- t---- s m----- a m---------- J-m t-a-t s m-s-o- a m-r-e-á-o-. -------------------------------- Jem toast s maslom a marmeládou. 0
(Aš) valgau sumuštinį. J-- send-i-. J-- s------- J-m s-n-v-č- ------------ Jem sendvič. 0
(Aš) valgau sumuštinį su margarinu. J-m--e-d--- s ma------om. J-- s------ s m---------- J-m s-n-v-č s m-r-a-í-o-. ------------------------- Jem sendvič s margarínom. 0
(Aš) valgau sumuštinį su margarinu ir pomidoru. J-- sendvi--s-----arí-o- ---ar-d--ko-. J-- s------ s m--------- a p---------- J-m s-n-v-č s m-r-a-í-o- a p-r-d-j-o-. -------------------------------------- Jem sendvič s margarínom a paradajkou. 0
Mums reikia duonos ir ryžių. P-tre--jeme-c-l--b-----ž-. P---------- c----- a r---- P-t-e-u-e-e c-l-e- a r-ž-. -------------------------- Potrebujeme chlieb a ryžu. 0
Mums reikia žuvies ir bifštekso. P---e----me ---u-a ste--y. P---------- r--- a s------ P-t-e-u-e-e r-b- a s-e-k-. -------------------------- Potrebujeme rybu a steaky. 0
Mums reikia picos ir spagečių. Pot--b-j--e-p-z-u - š--g--y. P---------- p---- a š------- P-t-e-u-e-e p-z-u a š-a-e-y- ---------------------------- Potrebujeme pizzu a špagety. 0
Ko mums dar reikia? Čo --t- -o---bu-e-e? Č- e--- p----------- Č- e-t- p-t-e-u-e-e- -------------------- Čo ešte potrebujeme? 0
Mums reikia morkų ir pomidorų sriubai. D--p--i-vk- -o-r-b---me---k-- a --r-da-ky. D- p------- p---------- m---- a p--------- D- p-l-e-k- p-t-e-u-e-e m-k-u a p-r-d-j-y- ------------------------------------------ Do polievky potrebujeme mrkvu a paradajky. 0
Kur yra prekybos centras? K-- -e-s-p-r-ar---? K-- j- s----------- K-e j- s-p-r-a-k-t- ------------------- Kde je supermarket? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Medijos ir kalba

Įtaką mūsų kalbai daro ir medijos. Ypač svarbios šiuo atveju yra naujosios medijos. Trumposios žinutės, elektroniniai laiškai ir interneto pokalbiai sukūrė nuosavą kalbą. Žinoma, kiekvienos šalies medijų kalba skiriasi. Tačiau tam tikri bruožai yra būdingi visoms medijų kalboms. Vartotojams visų svarbiausias yra greitis. Nors bendraujama rašant, norime, kad bendravimas būtų gyvas. Tai reiškia, kad apsikeisti informacija norime kuo greičiau. Todėl imituojame tikrą pokalbį. Taip mūsų kalba įgauna šnekamąjį pobūdį. Žodžiai ir sakiniai dažnai yra trumpinami. Paprastai nėra laikomasi gramatikos ir skyrybos taisyklių. Mūsų rašyba tampa laisvesnė, kartais visiškai pamirštame prielinksnius. Medijų kalba jausmus išreiškiame gana retai. Tam labiau mėgstame naudoti vadinamąsias šypsenėles. Tai simboliai, rodantys, kaip mes jaučiamės atitinkamą akimirką. Taip pat egzistuoja atskiri trumpųjų žinučių ir internetinių pokalbių kodai. Dėl šios priežasties medijų kalba yra labai redukuota. Tačiau visi vartotojai ją naudoja panašiai. Tyrimai parodė, kad išsilavinimas ar intelektas neturi jokios reikšmės. Medijų kalbą ypač mėgsta naudoti jaunuoliai. Dėl to kritikai mano, kad mūsų kalbai gresia pavojus. Mokslas į šį fenomeną žvelgia ne taip pesimistiškai. Mat vaikai gali atskirti kada ir kaip reikia rašyti. Ekspertai mano, kad naujoji medijų kalba netgi turi privalumų. Ji gali padėti vystytis vaikų kalbos įgūdžiams ir kūrybingumui. Be to, šiais laikais rašoma daug daugiau laiškų – ne įprastų, o elektroninių! Dėl to labai džiaugiamės!