Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   ti ገለ ምፍታው

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [ሰብዓ]

70 [sebi‘a]

ገለ ምፍታው

[gele mifitawi]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių tigrinų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? ክ---ኹ-ደ-ኹ- ዲ--? ክ---- ደ--- ዲ--- ክ-ት-ኹ ደ-ኹ- ዲ-ም- --------------- ክተትክኹ ደሊኹም ዲኹም? 0
kitet-kiẖu-d--ī-̱umi-d--̱umi? k---------- d-------- d------- k-t-t-k-h-u d-l-h-u-i d-h-u-i- ------------------------------ kitetikiẖu delīẖumi dīẖumi?
Ar norėtumėte šokti? ክ-ስዕስ- -----ዲ-ም? ክ----- ደ--- ዲ--- ክ-ስ-ስ- ደ-ኹ- ዲ-ም- ---------------- ክትስዕስዑ ደሊኹም ዲኹም? 0
k---s----i‘u-del-h-u-i -īẖ--i? k----------- d-------- d------- k-t-s-‘-s-‘- d-l-h-u-i d-h-u-i- ------------------------------- kitisi‘isi‘u delīẖumi dīẖumi?
Ar norėtumėte pasivaikščioti? ክ--------ም----? ክ---- ደ--- ዲ--- ክ-ዛ-ሩ ደ-ኹ- ዲ-ም- --------------- ክትዛወሩ ደሊኹም ዲኹም? 0
k-t-z-we-u--elīh-um- -ī---m-? k--------- d-------- d------- k-t-z-w-r- d-l-h-u-i d-h-u-i- ----------------------------- kitizaweru delīẖumi dīẖumi?
(Aš) norėčiau rūkyti. ኣ- ---- ደል-። ኣ- ክ--- ደ--- ኣ- ክ-ክ- ደ-የ- ------------ ኣነ ክትክኽ ደልየ። 0
ane-ki----h-i del---። a-- k-------- d------ a-e k-t-k-h-i d-l-y-። --------------------- ane kitikiẖi deliye።
Ar norėtum cigaretės? ሽጋራ ደሊ- ዲ-? ሽ-- ደ-- ዲ-- ሽ-ራ ደ-ኻ ዲ-? ----------- ሽጋራ ደሊኻ ዲኻ? 0
shig--- ----ẖa--ī-̱-? s------ d------ d----- s-i-a-a d-l-h-a d-h-a- ---------------------- shigara delīẖa dīẖa?
Jis norėtų ugnies. ንሱ---ልዒ ደልዩ -ሎ። ን- መ--- ደ-- ኣ-- ን- መ-ል- ደ-ዩ ኣ-። --------------- ንሱ መወልዒ ደልዩ ኣሎ። 0
n-s- -e--l--ī--e-i-- a-o። n--- m------- d----- a--- n-s- m-w-l-‘- d-l-y- a-o- ------------------------- nisu meweli‘ī deliyu alo።
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. ገ---ሰቲ---የ። ገ- ክ-- ደ--- ገ- ክ-ቲ ደ-የ- ----------- ገለ ክሰቲ ደልየ። 0
ge-------t- d-l-ye። g--- k----- d------ g-l- k-s-t- d-l-y-። ------------------- gele kisetī deliye።
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. ገለ ------ልየ። ገ- ክ--- ደ--- ገ- ክ-ል- ደ-የ- ------------ ገለ ክበልዕ ደልየ። 0
g--e -ib----- ---i-e። g--- k------- d------ g-l- k-b-l-‘- d-l-y-። --------------------- gele kibeli‘i deliye።
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. ቅሩ----ር----የ። ቅ-- ከ--- ደ--- ቅ-ብ ከ-ር- ደ-የ- ------------- ቅሩብ ከዐርፍ ደልየ። 0
k-i-ubi ke-ārif- d--i--። k------ k------- d------ k-i-u-i k-‘-r-f- d-l-y-። ------------------------ k’irubi ke‘ārifi deliye።
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. ገ---ሓተ-ም-ደል-። ገ- ክ---- ደ--- ገ- ክ-ተ-ም ደ-የ- ------------- ገለ ክሓተኩም ደልየ። 0
gele-ki--a---umi --liye። g--- k---------- d------ g-l- k-h-a-e-u-i d-l-y-። ------------------------ gele kiḥatekumi deliye።
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. ገ- ክ-ም-ኩም -ልየ። ገ- ክ----- ደ--- ገ- ክ-ም-ኩ- ደ-የ- -------------- ገለ ክልምነኩም ደልየ። 0
g--e -i-i--n--u-- del---። g--- k----------- d------ g-l- k-l-m-n-k-m- d-l-y-። ------------------------- gele kiliminekumi deliye።
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. ኣ- -- ነገር -ዕድ--ም---የ። ኣ- ሓ- ነ-- ክ----- ደ--- ኣ- ሓ- ነ-ር ክ-ድ-ኩ- ደ-የ- --------------------- ኣብ ሓደ ነገር ክዕድመኩም ደልየ። 0
ab--h--de ne-e---ki‘-----k-m--de-i-e። a-- h---- n----- k----------- d------ a-i h-a-e n-g-r- k-‘-d-m-k-m- d-l-y-። ------------------------------------- abi ḥade negeri ki‘idimekumi deliye።
Prašau, ko norėtumėte? እ--- -ደ--? እ--- ት---- እ-ታ- ት-ል-? ---------- እንታይ ትደልዩ? 0
i-i-ay--t-d-l--u? i------ t-------- i-i-a-i t-d-l-y-? ----------------- initayi tideliyu?
Ar norėtumėte puodelio kavos? ቡን-ደሊኹ--ኢኹ- ? ቡ- ደ--- ኢ-- ? ቡ- ደ-ኹ- ኢ-ም ? ------------- ቡን ደሊኹም ኢኹም ? 0
buni-delī-̱umi ī-̱u-- ? b--- d-------- ī----- ? b-n- d-l-h-u-i ī-̱-m- ? ----------------------- buni delīẖumi īẖumi ?
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? ወ--- -ሂ ይሕሸ-ም ? ወ- ሲ ሻ- ይ---- ? ወ- ሲ ሻ- ይ-ሸ-ም ? --------------- ወይ ሲ ሻሂ ይሕሸኩም ? 0
w-----ī --a-- -i-̣-she--m--? w--- s- s---- y----------- ? w-y- s- s-a-ī y-h-i-h-k-m- ? ---------------------------- weyi sī shahī yiḥishekumi ?
(Mes) norėtume važiuoti namo. ን-ዛ-ክ-ከይ----ና። ን-- ክ---- ደ--- ን-ዛ ክ-ከ-ድ ደ-ና- -------------- ንገዛ ክንከይድ ደሊና። 0
nig-z- k--i-eyid- d-līn-። n----- k--------- d------ n-g-z- k-n-k-y-d- d-l-n-። ------------------------- nigeza kinikeyidi delīna።
Ar norėtumėte važiuoti taksi? ታ-- ዲኹ- ደ-ኹም-? ታ-- ዲ-- ደ--- ? ታ-ሲ ዲ-ም ደ-ኹ- ? -------------- ታክሲ ዲኹም ደሊኹም ? 0
ta-isī--īẖ--i--e-ī-̱um--? t----- d------ d-------- ? t-k-s- d-h-u-i d-l-h-u-i ? -------------------------- takisī dīẖumi delīẖumi ?
Jie norėtų paskambinti. ክ-ድውሉ-ደሊ-- ዲ--። ክ---- ደ--- ዲ--- ክ-ድ-ሉ ደ-ኹ- ዲ-ም- --------------- ክትድውሉ ደሊኹም ዲኺም። 0
k--idi-i-- ---īẖ-mi--īh--m-። k--------- d-------- d------- k-t-d-w-l- d-l-h-u-i d-h-ī-i- ----------------------------- kitidiwilu delīẖumi dīẖīmi።

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.