Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   hy to like something

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [յոթանասուն]

70 [yot’anasun]

to like something

[inch’ vor ban sirel]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių Armenian Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? ՈՒզո--մ -ք -խ-լ: Ո------ ե- ծ---- Ո-զ-ւ-մ ե- ծ-ե-: ---------------- ՈՒզու՞մ եք ծխել: 0
Uzu՞m yek’---k-el U---- y--- t----- U-u-m y-k- t-k-e- ----------------- Uzu՞m yek’ tskhel
Ar norėtumėte šokti? Ո-------եք պա---: Ո------ ե- պ----- Ո-զ-ւ-մ ե- պ-ր-լ- ----------------- ՈՒզու՞մ եք պարել: 0
Uzu՞m-ye-- parel U---- y--- p---- U-u-m y-k- p-r-l ---------------- Uzu՞m yek’ parel
Ar norėtumėte pasivaikščioti? ՈՒզ-ւ՞մ ---զբ-սն--: Ո------ ե- զ------- Ո-զ-ւ-մ ե- զ-ո-ն-լ- ------------------- ՈՒզու՞մ եք զբոսնել: 0
U-----y--’ --o-nel U---- y--- z------ U-u-m y-k- z-o-n-l ------------------ Uzu՞m yek’ zbosnel
(Aš) norėčiau rūkyti. Ես-ուզ-ւմ -- ծխել: Ե- ո----- ե- ծ---- Ե- ո-զ-ւ- ե- ծ-ե-: ------------------ Ես ուզում եմ ծխել: 0
Y-----u- -e- tskhel Y-- u--- y-- t----- Y-s u-u- y-m t-k-e- ------------------- Yes uzum yem tskhel
Ar norėtum cigaretės? Ծխ--ոտ ու--ւ-- ես: Ծ----- ո------ ե-- Ծ-ա-ո- ո-զ-ւ-մ ե-: ------------------ Ծխախոտ ուզու՞մ ես: 0
T-k-akh-t--zu-m yes T-------- u---- y-- T-k-a-h-t u-u-m y-s ------------------- Tskhakhot uzu՞m yes
Jis norėtų ugnies. Ն- վառի--- ուզ--մ: Ն- վ---- է ո------ Ն- վ-ռ-չ է ո-զ-ւ-: ------------------ Նա վառիչ է ուզում: 0
N- -arric-- --u-um N- v------- e u--- N- v-r-i-h- e u-u- ------------------ Na varrich’ e uzum
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. Նա --չ--ր--ան-- -ւզու- -մե-: Ն- ի-- ո- բ-- է ո----- խ---- Ն- ի-չ ո- բ-ն է ո-զ-ւ- խ-ե-: ---------------------------- Նա ինչ որ բան է ուզում խմել: 0
N- inc-’ --- ----e--z-m khm-l N- i---- v-- b-- e u--- k---- N- i-c-’ v-r b-n e u-u- k-m-l ----------------------------- Na inch’ vor ban e uzum khmel
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. Ես--ւզ--մ-ե---նչ -ր --ն-ո----: Ե- ո----- ե- ի-- ո- բ-- ո----- Ե- ո-զ-ւ- ե- ի-չ ո- բ-ն ո-տ-լ- ------------------------------ Ես ուզում եմ ինչ որ բան ուտել: 0
Y---u----y-m-i--h- -or------t-l Y-- u--- y-- i---- v-- b-- u--- Y-s u-u- y-m i-c-’ v-r b-n u-e- ------------------------------- Yes uzum yem inch’ vor ban utel
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. Ե--ո---ւ---մ մ- ք----անգ--ան-լ: Ե- ո----- ե- մ- ք-- հ---------- Ե- ո-զ-ւ- ե- մ- ք-չ հ-ն-ս-ա-ա-: ------------------------------- Ես ուզում եմ մի քիչ հանգստանալ: 0
Ye- -zum --- m- k’--h’-h---s-anal Y-- u--- y-- m- k----- h--------- Y-s u-u- y-m m- k-i-h- h-n-s-a-a- --------------------------------- Yes uzum yem mi k’ich’ hangstanal
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. Ես ու---- -մ-Ձե----չ որ --ն ----նե-: Ե- ո----- ե- Ձ-- ի-- ո- բ-- հ------- Ե- ո-զ-ւ- ե- Ձ-զ ի-չ ո- բ-ն հ-ր-ն-լ- ------------------------------------ Ես ուզում եմ Ձեզ ինչ որ բան հարցնել: 0
Yes-uz------ Dz-z i--h’--o- -------t-’-el Y-- u--- y-- D--- i---- v-- b-- h-------- Y-s u-u- y-m D-e- i-c-’ v-r b-n h-r-s-n-l ----------------------------------------- Yes uzum yem Dzez inch’ vor ban harts’nel
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. Ես--ւ-ու---- Ձե--ի---ո----ն ---րե-: Ե- ո----- ե- Ձ-- ի-- ո- բ-- խ------ Ե- ո-զ-ւ- ե- Ձ-զ ի-չ ո- բ-ն խ-դ-ե-: ----------------------------------- Ես ուզում եմ Ձեզ ինչ որ բան խնդրել: 0
Ye- uzum---- Dzez-in--- v-- --- -hndr-l Y-- u--- y-- D--- i---- v-- b-- k------ Y-s u-u- y-m D-e- i-c-’ v-r b-n k-n-r-l --------------------------------------- Yes uzum yem Dzez inch’ vor ban khndrel
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. Ե- ո--ո----- Ձեզ հր---րել: Ե- ո----- ե- Ձ-- հ-------- Ե- ո-զ-ւ- ե- Ձ-զ հ-ա-ի-ե-: -------------------------- Ես ուզում եմ Ձեզ հրավիրել: 0
Yes---um ye- -z---h--v---l Y-- u--- y-- D--- h------- Y-s u-u- y-m D-e- h-a-i-e- -------------------------- Yes uzum yem Dzez hravirel
Prašau, ko norėtumėte? Նե-եց-ք--ի-----ք -ւ-ում: Ն------- ի--- ե- ո------ Ն-ր-ց-ք- ի-ն- ե- ո-զ-ւ-: ------------------------ Ներեցեք, ի՞նչ եք ուզում: 0
N-r-ts’-e--, i՞-ch’ -ek’ -zum N----------- i----- y--- u--- N-r-t-’-e-’- i-n-h- y-k- u-u- ----------------------------- Nerets’yek’, i՞nch’ yek’ uzum
Ar norėtumėte puodelio kavos? Սո-ր- --զու՞մ-ե-: Ս---- ո------ ե-- Ս-ւ-ճ ո-զ-ւ-մ ե-: ----------------- Սուրճ ուզու՞մ եք: 0
S-rc- u-u՞m---k’ S---- u---- y--- S-r-h u-u-m y-k- ---------------- Surch uzu՞m yek’
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? Թ-՞ --ել- լա--է--ե-: Թ-- ա---- լ-- է թ--- Թ-՞ ա-ե-ի լ-վ է թ-յ- -------------------- Թե՞ ավելի լավ է թեյ: 0
T’y-՞ ---li l-v e-----y T---- a---- l-- e t---- T-y-՞ a-e-i l-v e t-y-y ----------------------- T’ye՞ aveli lav e t’yey
(Mes) norėtume važiuoti namo. Մ-ն--ուզ-ւ- -ն--տ-------լ: Մ--- ո----- ե-- տ--- գ---- Մ-ն- ո-զ-ւ- ե-ք տ-ւ- գ-ա-: -------------------------- Մենք ուզում ենք տուն գնալ: 0
Me--- uz-m ---k--tu---nal M---- u--- y---- t-- g--- M-n-’ u-u- y-n-’ t-n g-a- ------------------------- Menk’ uzum yenk’ tun gnal
Ar norėtumėte važiuoti taksi? Տա-ս--ուզ---մ --: Տ---- ո------ ե-- Տ-ք-ի ո-զ-ւ-մ ե-: ----------------- Տաքսի ուզու՞մ եք: 0
T----- -zu---y--’ T----- u---- y--- T-k-s- u-u-m y-k- ----------------- Tak’si uzu՞m yek’
Jie norėtų paskambinti. Ն---ք--ւ--ւմ -ն ---գահ--ե-: Ն---- ո----- ե- զ---------- Ն-ա-ք ո-զ-ւ- ե- զ-ն-ա-ա-ե-: --------------------------- Նրանք ուզում են զանգահարել: 0
Nra-k---z-m---- -ang----el N----- u--- y-- z--------- N-a-k- u-u- y-n z-n-a-a-e- -------------------------- Nrank’ uzum yen zangaharel

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.