Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   ka სურვილი

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [სამოცდაათი]

70 [samotsdaati]

სურვილი

[survili]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių gruzinų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? მოწ--ა გნ--ა--? მ----- გ------- მ-წ-ვ- გ-ე-ა-თ- --------------- მოწევა გნებავთ? 0
m-t-'e-- g--b-vt? m------- g------- m-t-'-v- g-e-a-t- ----------------- mots'eva gnebavt?
Ar norėtumėte šokti? ც-კ---გ-ება--? ც---- გ------- ც-კ-ა გ-ე-ა-თ- -------------- ცეკვა გნებავთ? 0
tsek-va-gne----? t------ g------- t-e-'-a g-e-a-t- ---------------- tsek'va gnebavt?
Ar norėtumėte pasivaikščioti? გ-----ნე-ა-გნე----? გ--------- გ------- გ-ს-ი-ნ-ბ- გ-ე-ა-თ- ------------------- გასეირნება გნებავთ? 0
g-s---ne-a gneba--? g--------- g------- g-s-i-n-b- g-e-a-t- ------------------- gaseirneba gnebavt?
(Aš) norėčiau rūkyti. მო-ე-- ---დ-. მ----- მ----- მ-წ-ვ- მ-ნ-ა- ------------- მოწევა მინდა. 0
mo-s'e-- m-n--. m------- m----- m-t-'-v- m-n-a- --------------- mots'eva minda.
Ar norėtum cigaretės? გ-ნდ---ი-ა-ეტი? გ---- ს-------- გ-ნ-ა ს-გ-რ-ტ-? --------------- გინდა სიგარეტი? 0
gi--a---g--et-i? g---- s--------- g-n-a s-g-r-t-i- ---------------- ginda sigaret'i?
Jis norėtų ugnies. მას-ც-ცხ---უნ-ა. მ-- ც----- უ---- მ-ს ც-ც-ლ- უ-დ-. ---------------- მას ცეცხლი უნდა. 0
m-s --e--k-----nd-. m-- t-------- u---- m-s t-e-s-h-i u-d-. ------------------- mas tsetskhli unda.
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. რ-მ-ს--ა---- -ი-დ-. რ---- დ----- მ----- რ-მ-ს დ-ლ-ვ- მ-ნ-ა- ------------------- რამის დალევა მინდა. 0
r---s---le----in--. r---- d----- m----- r-m-s d-l-v- m-n-a- ------------------- ramis daleva minda.
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. რამის --მ- --ნდ-. რ---- ჭ--- მ----- რ-მ-ს ჭ-მ- მ-ნ-ა- ----------------- რამის ჭამა მინდა. 0
ra-is--h'-m------a. r---- c----- m----- r-m-s c-'-m- m-n-a- ------------------- ramis ch'ama minda.
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. მ---ა-ცო-ა დ--ისვე-ო. მ---- ც--- დ--------- მ-ნ-ა ც-ტ- დ-ვ-ს-ე-ო- --------------------- მინდა ცოტა დავისვენო. 0
mi-da-ts--'a--a-is-en-. m---- t----- d--------- m-n-a t-o-'- d-v-s-e-o- ----------------------- minda tsot'a davisveno.
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. რ-ღ-ც--ინ---გ--თხ-თ. რ---- მ---- გ------- რ-ღ-ც მ-ნ-ა გ-ი-ხ-თ- -------------------- რაღაც მინდა გკითხოთ. 0
ragh-ts min-- gk'-t---t. r------ m---- g--------- r-g-a-s m-n-a g-'-t-h-t- ------------------------ raghats minda gk'itkhot.
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. რა-----ინ---გთხ-ვოთ. რ---- მ---- გ------- რ-ღ-ც მ-ნ-ა გ-ხ-ვ-თ- -------------------- რაღაც მინდა გთხოვოთ. 0
r-g------i--a g---ovo-. r------ m---- g-------- r-g-a-s m-n-a g-k-o-o-. ----------------------- raghats minda gtkhovot.
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. რ-მე-ე--ი-დ----გპატიჟ--. რ----- მ---- დ---------- რ-მ-ზ- მ-ნ-ა დ-გ-ა-ი-ო-. ------------------------ რამეზე მინდა დაგპატიჟოთ. 0
r-m--e-mi-d- ---p'-t'i-h--. r----- m---- d------------- r-m-z- m-n-a d-g-'-t-i-h-t- --------------------------- rameze minda dagp'at'izhot.
Prašau, ko norėtumėte? რა---ე--ვ-? რ- გ------- რ- გ-ე-ა-თ- ----------- რა გნებავთ? 0
ra -ne-a-t? r- g------- r- g-e-a-t- ----------- ra gnebavt?
Ar norėtumėte puodelio kavos? გ---ავ--ე-თ--ჭი-- ყ--ა? გ------ ე--- ჭ--- ყ---- გ-ე-ა-თ ე-თ- ჭ-ქ- ყ-ვ-? ----------------------- გნებავთ ერთი ჭიქა ყავა? 0
gneb------ti-c-'--a -a--? g------ e--- c----- q---- g-e-a-t e-t- c-'-k- q-v-? ------------------------- gnebavt erti ch'ika qava?
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? თუ -რ-ი---ქ--ჩაი --რ-ევნ---? თ- ე--- ჭ--- ჩ-- გ---------- თ- ე-თ- ჭ-ქ- ჩ-ი გ-რ-ე-ნ-ა-? ---------------------------- თუ ერთი ჭიქა ჩაი გირჩევნიათ? 0
tu ert---h'---------g-rch---i--? t- e--- c----- c--- g----------- t- e-t- c-'-k- c-a- g-r-h-v-i-t- -------------------------------- tu erti ch'ika chai girchevniat?
(Mes) norėtume važiuoti namo. ჩ-----ახლ-- წ--ვ-ა-გ-----. ჩ--- ს----- წ----- გ------ ჩ-ე- ს-ხ-შ- წ-ს-ლ- გ-ი-დ-. -------------------------- ჩვენ სახლში წასვლა გვინდა. 0
chv---s----s-- t-'-sv-a g-in--. c---- s------- t------- g------ c-v-n s-k-l-h- t-'-s-l- g-i-d-. ------------------------------- chven sakhlshi ts'asvla gvinda.
Ar norėtumėte važiuoti taksi? ტ--ს- გნებ-ვთ? ტ---- გ------- ტ-ქ-ი გ-ე-ა-თ- -------------- ტაქსი გნებავთ? 0
t-a-s--g-----t? t----- g------- t-a-s- g-e-a-t- --------------- t'aksi gnebavt?
Jie norėtų paskambinti. თ--ე- -არე----გ--ბ--თ. თ---- დ------ გ------- თ-ვ-ნ დ-რ-კ-ა გ-ე-ა-თ- ---------------------- თქვენ დარეკვა გნებავთ. 0
tk-en -are--va---e-a-t. t---- d------- g------- t-v-n d-r-k-v- g-e-a-t- ----------------------- tkven darek'va gnebavt.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.