Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   it aver voglia di qualcosa

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [settanta]

aver voglia di qualcosa

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių italų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? Le v- d- f-----? Le va di fumare? 0
Ar norėtumėte šokti? Le v- d- b------? Le va di ballare? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? Le v- d- f--- u-- p----------? Le va di fare una passeggiata? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. Vo---- f-----. Vorrei fumare. 0
Ar norėtum cigaretės? Vu-- u-- s--------? Vuoi una sigaretta? 0
Jis norėtų ugnies. Lu- v------- a-------- (u-- s--------). Lui vorrebbe accendere (una sigaretta). 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. Vo---- b--- q-------. Vorrei bere qualcosa. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. Vo---- m------- q-------. Vorrei mangiare qualcosa. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. Vo---- r-------- u- p--. Vorrei riposarmi un po’. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. Vo---- c-------- u-- c---. Vorrei chiederLe una cosa. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. Vo---- c-------- u- f-----. Vorrei chiederLe un favore. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. Vo---- o------- q-------. Vorrei offrirLe qualcosa. 0
Prašau, ko norėtumėte? De------- p----? Desidera, prego? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? Gr------ u- c----? Gradisce un caffè? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? O p--------- u- t-? O preferisce un tè? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. Vo------ a----- a c---. Vorremmo andare a casa. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? Vo------ u- t----? Vorreste un tassì? 0
Jie norėtų paskambinti. Lo-- v--------- t---------. Loro vorrebbero telefonare. 0

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.