Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   em to like something

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [seventy]

to like something

Galite spustelėti kiekvieną tuščią vietą, kad pamatytumėte tekstą arba:   
lietuvių anglų (US) Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? Wo--- y-- l--- t- s----? Would you like to smoke? 0
Ar norėtumėte šokti? Wo--- y-- l--- t- d----? Would you like to dance? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? Wo--- y-- l--- t- g- f-- a w---? Would you like to go for a walk? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. I w---- l--- t- s----. I would like to smoke. 0
Ar norėtum cigaretės? Wo--- y-- l--- a c--------? Would you like a cigarette? 0
Jis norėtų ugnies. He w---- a l----. He wants a light. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. I w--- t- d---- s--------. I want to drink something. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. I w--- t- e-- s--------. I want to eat something. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. I w--- t- r---- a l-----. I want to relax a little. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. I w--- t- a-- y-- s--------. I want to ask you something. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. I w--- t- a-- y-- f-- s--------. I want to ask you for something. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. I w--- t- t---- y-- t- s--------. I want to treat you to something. 0
Prašau, ko norėtumėte? Wh-- w---- y-- l---? What would you like? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? Wo--- y-- l--- a c-----? Would you like a coffee? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? Or d- y-- p----- a t--? Or do you prefer a tea? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. We w--- t- d---- h---. We want to drive home. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? Do y-- w--- a t---? Do you want a taxi? 0
Jie norėtų paskambinti. Th-- w--- t- m--- a c---. They want to make a call. 0

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.