Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   ko 뭘 하고 싶어요

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [일흔]

70 [ilheun]

뭘 하고 싶어요

[mwol hago sip-eoyo]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių korėjiečių Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? 담---피우고 ---? 담-- 피-- 싶--- 담-를 피-고 싶-요- ------------ 담배를 피우고 싶어요? 0
dambae--u--piu-o -i--eoy-? d--------- p---- s-------- d-m-a-l-u- p-u-o s-p-e-y-? -------------------------- dambaeleul piugo sip-eoyo?
Ar norėtumėte šokti? 춤을-추고 ---? 춤- 추- 싶--- 춤- 추- 싶-요- ---------- 춤을 추고 싶어요? 0
c-u------c--go ----eoy-? c------- c---- s-------- c-u---u- c-u-o s-p-e-y-? ------------------------ chum-eul chugo sip-eoyo?
Ar norėtumėte pasivaikščioti? 산책을--- 싶-요? 산-- 하- 싶--- 산-을 하- 싶-요- ----------- 산책을 하고 싶어요? 0
san---eg--u- -ago si--eo--? s----------- h--- s-------- s-n-h-e---u- h-g- s-p-e-y-? --------------------------- sanchaeg-eul hago sip-eoyo?
(Aš) norėčiau rūkyti. 저는 담----------. 저- 담-- 피-- 싶--- 저- 담-를 피-고 싶-요- --------------- 저는 담배를 피우고 싶어요. 0
j-o-eun d-mbae---l p-u-o-s---e---. j------ d--------- p---- s-------- j-o-e-n d-m-a-l-u- p-u-o s-p-e-y-. ---------------------------------- jeoneun dambaeleul piugo sip-eoyo.
Ar norėtum cigaretės? 담-를------어-? 담-- 피-- 싶--- 담-를 피-고 싶-요- ------------ 담배를 피우고 싶어요? 0
da-ba-leu--pi-go sip--oy-? d--------- p---- s-------- d-m-a-l-u- p-u-o s-p-e-y-? -------------------------- dambaeleul piugo sip-eoyo?
Jis norėtų ugnies. 그는-불을---요. 그- 불- 원--- 그- 불- 원-요- ---------- 그는 불을 원해요. 0
g--ne-n -u--e-- -o-haey-. g------ b------ w-------- g-u-e-n b-l-e-l w-n-a-y-. ------------------------- geuneun bul-eul wonhaeyo.
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. 저- ---시- 싶-요. 저- 뭘 마-- 싶--- 저- 뭘 마-고 싶-요- ------------- 저는 뭘 마시고 싶어요. 0
j---e-- mw-l-ma-igo--ip-eo-o. j------ m--- m----- s-------- j-o-e-n m-o- m-s-g- s-p-e-y-. ----------------------------- jeoneun mwol masigo sip-eoyo.
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. 저는 --먹---어요. 저- 뭘 먹- 싶--- 저- 뭘 먹- 싶-요- ------------ 저는 뭘 먹고 싶어요. 0
je--eu---wo- -eo-g- s---eoyo. j------ m--- m----- s-------- j-o-e-n m-o- m-o-g- s-p-e-y-. ----------------------------- jeoneun mwol meoggo sip-eoyo.
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. 저--조금--고-싶-요. 저- 조- 쉬- 싶--- 저- 조- 쉬- 싶-요- ------------- 저는 조금 쉬고 싶어요. 0
j-------j-ge-m--wi-- --p-eo-o. j------ j----- s---- s-------- j-o-e-n j-g-u- s-i-o s-p-e-y-. ------------------------------ jeoneun jogeum swigo sip-eoyo.
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. 저는 당-에--- --보고--어-. 저- 당--- 뭘 물--- 싶--- 저- 당-에- 뭘 물-보- 싶-요- ------------------- 저는 당신에게 뭘 물어보고 싶어요. 0
j----un-------n-eg- --ol--u--eob--- sip-e-yo. j------ d---------- m--- m--------- s-------- j-o-e-n d-n-s-n-e-e m-o- m-l-e-b-g- s-p-e-y-. --------------------------------------------- jeoneun dangsin-ege mwol mul-eobogo sip-eoyo.
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. 저는 당--게 뭘-부--- 싶-요. 저- 당--- 뭘 부--- 싶--- 저- 당-에- 뭘 부-하- 싶-요- ------------------- 저는 당신에게 뭘 부탁하고 싶어요. 0
j------ --ng-in--g- -w-l b-tagha-- -i--e--o. j------ d---------- m--- b-------- s-------- j-o-e-n d-n-s-n-e-e m-o- b-t-g-a-o s-p-e-y-. -------------------------------------------- jeoneun dangsin-ege mwol butaghago sip-eoyo.
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. 저는-당-에- - 대접-고-싶어요. 저- 당--- 뭘 대--- 싶--- 저- 당-에- 뭘 대-하- 싶-요- ------------------- 저는 당신에게 뭘 대접하고 싶어요. 0
je-n-u- d-n-s---ege-m--l----j--------s-p---y-. j------ d---------- m--- d---------- s-------- j-o-e-n d-n-s-n-e-e m-o- d-e-e-b-a-o s-p-e-y-. ---------------------------------------------- jeoneun dangsin-ege mwol daejeobhago sip-eoyo.
Prašau, ko norėtumėte? 뭘--시고---요? 뭘 마-- 싶--- 뭘 마-고 싶-요- ---------- 뭘 마시고 싶어요? 0
mw-l -a---o ----eo--? m--- m----- s-------- m-o- m-s-g- s-p-e-y-? --------------------- mwol masigo sip-eoyo?
Ar norėtumėte puodelio kavos? 커피--마-고--어-? 커-- 마-- 싶--- 커-를 마-고 싶-요- ------------ 커피를 마시고 싶어요? 0
k-----eul masi-o---p--o-o? k-------- m----- s-------- k-o-i-e-l m-s-g- s-p-e-y-? -------------------------- keopileul masigo sip-eoyo?
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? 아-면--- - 좋--? 아-- 차- 더 좋--- 아-면 차- 더 좋-요- ------------- 아니면 차가 더 좋아요? 0
a--m-e-n-ch-ga deo--oh---o? a------- c---- d-- j------- a-i-y-o- c-a-a d-o j-h-a-o- --------------------------- animyeon chaga deo joh-ayo?
(Mes) norėtume važiuoti namo. 우리는---로 가고 --요. 우-- 집-- 가- 싶--- 우-는 집-로 가- 싶-요- --------------- 우리는 집으로 가고 싶어요. 0
u-i-e-n--i---u-- g--o---p-e-y-. u------ j------- g--- s-------- u-i-e-n j-b-e-l- g-g- s-p-e-y-. ------------------------------- ulineun jib-eulo gago sip-eoyo.
Ar norėtumėte važiuoti taksi? 택시를 ---? 택-- 원--- 택-를 원-요- -------- 택시를 원해요? 0
taegsileul w-nh---o? t--------- w-------- t-e-s-l-u- w-n-a-y-? -------------------- taegsileul wonhaeyo?
Jie norėtų paskambinti. 그-은-전화- -고--어요. 그-- 전-- 하- 싶--- 그-은 전-를 하- 싶-요- --------------- 그들은 전화를 하고 싶어요. 0
ge--e-----------h-----l -a---------yo. g---------- j---------- h--- s-------- g-u-e-l-e-n j-o-h-a-e-l h-g- s-p-e-y-. -------------------------------------- geudeul-eun jeonhwaleul hago sip-eoyo.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.