Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   sr нешто желети

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [седамдесет]

70 [sedamdeset]

нешто желети

[nešto želeti]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių serbų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? Ж-ли-- ---пуши-и? Желите ли пушити? Ж-л-т- л- п-ш-т-? ----------------- Желите ли пушити? 0
Ž--it- l--pu-i-i? Želite li pušiti? Ž-l-t- l- p-š-t-? ----------------- Želite li pušiti?
Ar norėtumėte šokti? Ж-л----ли и--а-и? Желите ли играти? Ж-л-т- л- и-р-т-? ----------------- Желите ли играти? 0
Žel----li -g--t-? Želite li igrati? Ž-l-t- l- i-r-t-? ----------------- Želite li igrati?
Ar norėtumėte pasivaikščioti? Ж--ит--л- ш--а--? Желите ли шетати? Ж-л-т- л- ш-т-т-? ----------------- Желите ли шетати? 0
Ž-l--e li -eta--? Želite li šetati? Ž-l-t- l- š-t-t-? ----------------- Želite li šetati?
(Aš) norėčiau rūkyti. Ја-ж-лим---ш-т-. Ја желим пушити. Ј- ж-л-м п-ш-т-. ---------------- Ја желим пушити. 0
J--že--m ---i--. Ja želim pušiti. J- ž-l-m p-š-t-. ---------------- Ja želim pušiti.
Ar norėtum cigaretės? Ж-ли--л- --г-р-ту? Желиш ли цигарету? Ж-л-ш л- ц-г-р-т-? ------------------ Желиш ли цигарету? 0
Ž-l-š li-c-garetu? Želiš li cigaretu? Ž-l-š l- c-g-r-t-? ------------------ Želiš li cigaretu?
Jis norėtų ugnies. О--ж----в--р-. Он жели ватру. О- ж-л- в-т-у- -------------- Он жели ватру. 0
O--ž-----a--u. On želi vatru. O- ž-l- v-t-u- -------------- On želi vatru.
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. Ја-ж-л-м-не--о -ити. Ја желим нешто пити. Ј- ж-л-м н-ш-о п-т-. -------------------- Ја желим нешто пити. 0
Ja-ž---- n-----p-ti. Ja želim nešto piti. J- ž-l-m n-š-o p-t-. -------------------- Ja želim nešto piti.
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. Ја--е-и---еш-о-ј--т-. Ја желим нешто јести. Ј- ж-л-м н-ш-о ј-с-и- --------------------- Ја желим нешто јести. 0
Ja--elim--ešto je-t-. Ja želim nešto jesti. J- ž-l-m n-š-o j-s-i- --------------------- Ja želim nešto jesti.
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. Ј--с- ---им----о-од---и--. Ја се желим мало одморити. Ј- с- ж-л-м м-л- о-м-р-т-. -------------------------- Ја се желим мало одморити. 0
Ja s- --l------- odm-r--i. Ja se želim malo odmoriti. J- s- ž-l-m m-l- o-m-r-t-. -------------------------- Ja se želim malo odmoriti.
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. Ја -ас-ж-л----е--о---тат-. Ја Вас желим нешто питати. Ј- В-с ж-л-м н-ш-о п-т-т-. -------------------------- Ја Вас желим нешто питати. 0
Ja--as---lim--e-t- pit-t-. Ja Vas želim nešto pitati. J- V-s ž-l-m n-š-o p-t-t-. -------------------------- Ja Vas želim nešto pitati.
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. Ја В-с--е--- з- н-шт---а-ол-ти. Ја Вас желим за нешто замолити. Ј- В-с ж-л-м з- н-ш-о з-м-л-т-. ------------------------------- Ја Вас желим за нешто замолити. 0
J---a- že--- z- ne----za-o---i. Ja Vas želim za nešto zamoliti. J- V-s ž-l-m z- n-š-o z-m-l-t-. ------------------------------- Ja Vas želim za nešto zamoliti.
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. Ја Вас жел-- на-н-ш-о-п-з-а-и. Ја Вас желим на нешто позвати. Ј- В-с ж-л-м н- н-ш-о п-з-а-и- ------------------------------ Ја Вас желим на нешто позвати. 0
J- --s-že-im ------to----v--i. Ja Vas želim na nešto pozvati. J- V-s ž-l-m n- n-š-o p-z-a-i- ------------------------------ Ja Vas želim na nešto pozvati.
Prašau, ko norėtumėte? Ш---жел-те,--оли-? Шта желите, молим? Ш-а ж-л-т-, м-л-м- ------------------ Шта желите, молим? 0
Š---že----, m-l-m? Šta želite, molim? Š-a ž-l-t-, m-l-m- ------------------ Šta želite, molim?
Ar norėtumėte puodelio kavos? Ж-----------ф-? Желите ли кафу? Ж-л-т- л- к-ф-? --------------- Желите ли кафу? 0
Ž---t- l--ka-u? Želite li kafu? Ž-l-t- l- k-f-? --------------- Želite li kafu?
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? Ил---ад-ј- же-и-- ---? Или радије желите чај? И-и р-д-ј- ж-л-т- ч-ј- ---------------------- Или радије желите чај? 0
I-- rad-je ž-li---č-j? Ili radije želite čaj? I-i r-d-j- ž-l-t- č-j- ---------------------- Ili radije želite čaj?
(Mes) norėtume važiuoti namo. М---- --л-м- во--ти-кућ-. Ми се желимо возити кући. М- с- ж-л-м- в-з-т- к-ћ-. ------------------------- Ми се желимо возити кући. 0
M- se ---im- vo-i---k----. Mi se želimo voziti kuc-i. M- s- ž-l-m- v-z-t- k-c-i- -------------------------- Mi se želimo voziti kući.
Ar norėtumėte važiuoti taksi? Ж--ит--л---и-та-с-? Желите ли ви такси? Ж-л-т- л- в- т-к-и- ------------------- Желите ли ви такси? 0
Ž--i----- -- --k-i? Želite li vi taksi? Ž-l-t- l- v- t-k-i- ------------------- Želite li vi taksi?
Jie norėtų paskambinti. Они ж-л- -е-ефо-и--т-. Они желе телефонирати. О-и ж-л- т-л-ф-н-р-т-. ---------------------- Они желе телефонирати. 0
On- ž------l--------i. Oni žele telefonirati. O-i ž-l- t-l-f-n-r-t-. ---------------------- Oni žele telefonirati.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.