Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   kk to like something

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [жетпіс]

70 [jetpis]

to like something

[birdeñe istegisi kelw]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kazachų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? Т---к------і-і- к-л- м-? Т----- ш------- к--- м-- Т-м-к- ш-к-і-і- к-л- м-? ------------------------ Темекі шеккіңіз келе ме? 0
Te---i ş-k-iñi--k--e m-? T----- ş------- k--- m-- T-m-k- ş-k-i-i- k-l- m-? ------------------------ Temeki şekkiñiz kele me?
Ar norėtumėte šokti? Б-ле--ңіз--е-е-м-? Б-------- к--- м-- Б-л-г-ң-з к-л- м-? ------------------ Билегіңіз келе ме? 0
Bï---iñ-z -e-e-m-? B-------- k--- m-- B-l-g-ñ-z k-l- m-? ------------------ Bïlegiñiz kele me?
Ar norėtumėte pasivaikščioti? С---ен----ң-----л--ме? С------------ к--- м-- С-р-е-д-г-ң-з к-л- м-? ---------------------- Серуендегіңіз келе ме? 0
Se-w-n-egiñ-z--------? S------------ k--- m-- S-r-e-d-g-ñ-z k-l- m-? ---------------------- Serwendegiñiz kele me?
(Aš) norėčiau rūkyti. Т--екі-шек--- кел-п тұ-. Т----- ш----- к---- т--- Т-м-к- ш-к-і- к-л-п т-р- ------------------------ Темекі шеккім келіп тұр. 0
T----i-şekki--k--i- t--. T----- ş----- k---- t--- T-m-k- ş-k-i- k-l-p t-r- ------------------------ Temeki şekkim kelip tur.
Ar norėtum cigaretės? С---р-т--е-к-ң -----ме? С------ ш----- к--- м-- С-г-р-т ш-к-і- к-л- м-? ----------------------- Сигарет шеккің келе ме? 0
Sï-ar-- şekki----le---? S------ ş----- k--- m-- S-g-r-t ş-k-i- k-l- m-? ----------------------- Sïgaret şekkiñ kele me?
Jis norėtų ugnies. Оғ-- о-т-қ ----к. О--- о---- к----- О-а- о-т-қ к-р-к- ----------------- Оған оттық керек. 0
Oğa--o-t-q--er-k. O--- o---- k----- O-a- o-t-q k-r-k- ----------------- Oğan ottıq kerek.
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. Б--д-ңе -ш--м к-п-тұ-. Б------ і---- к-- т--- Б-р-е-е і-к-м к-п т-р- ---------------------- Бірдеңе ішкім кеп тұр. 0
B--de-e iş-im---p ---. B------ i---- k-- t--- B-r-e-e i-k-m k-p t-r- ---------------------- Birdeñe işkim kep tur.
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. Б--дең--же-і- к--іп -ұр. Б------ ж---- к---- т--- Б-р-е-е ж-г-м к-л-п т-р- ------------------------ Бірдеңе жегім келіп тұр. 0
Bi---ñe--eg-m-ke--p-tur. B------ j---- k---- t--- B-r-e-e j-g-m k-l-p t-r- ------------------------ Birdeñe jegim kelip tur.
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. Б-р-з---мал----к---п-т--. Б---- д------- к---- т--- Б-р-з д-м-л-ы- к-л-п т-р- ------------------------- Біраз демалғым келіп тұр. 0
Bi--- dema--ım-ke------r. B---- d------- k---- t--- B-r-z d-m-l-ı- k-l-p t-r- ------------------------- Biraz demalğım kelip tur.
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. Сіз--- ---д-ң--сұрағым ----е-і. С----- б------ с------ к-- е--- С-з-е- б-р-е-е с-р-ғ-м к-п е-і- ------------------------------- Сізден бірдеңе сұрағым кеп еді. 0
S-z-e--b--d-ñ--s-rağım kep-e-i. S----- b------ s------ k-- e--- S-z-e- b-r-e-e s-r-ğ-m k-p e-i- ------------------------------- Sizden birdeñe surağım kep edi.
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. Сізг---і- -т---- ---а-а- -е---д--. С---- б-- ө----- ж------ д-- е---- С-з-е б-р ө-і-і- ж-с-с-м д-п е-і-. ---------------------------------- Сізге бір өтініш жасасам деп едім. 0
Sizg- b-r-ö-i--- --s-sa- -e---d-m. S---- b-- ö----- j------ d-- e---- S-z-e b-r ö-i-i- j-s-s-m d-p e-i-. ---------------------------------- Sizge bir ötiniş jasasam dep edim.
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. Сізді -ір-ж--ге -а---а-ын---п ----. С---- б-- ж---- ш-------- д-- е---- С-з-і б-р ж-р-е ш-қ-р-й-н д-п е-і-. ----------------------------------- Сізді бір жерге шақырайын деп едім. 0
Sizdi b-r-j---- -----ay-- -------m. S---- b-- j---- ş-------- d-- e---- S-z-i b-r j-r-e ş-q-r-y-n d-p e-i-. ----------------------------------- Sizdi bir jerge şaqırayın dep edim.
Prašau, ko norėtumėte? С-з -- --ла-с--? С-- н- қ-------- С-з н- қ-л-й-ы-? ---------------- Сіз не қалайсыз? 0
S-z ne --l---ı-? S-- n- q-------- S-z n- q-l-y-ı-? ---------------- Siz ne qalaysız?
Ar norėtumėte puodelio kavos? Ко-- іш-ің-з--е-- м-? К--- і------ к--- м-- К-ф- і-к-ң-з к-л- м-? --------------------- Кофе ішкіңіз келе ме? 0
K--e -ş--ñ-- -ele---? K--- i------ k--- m-- K-f- i-k-ñ-z k-l- m-? --------------------- Kofe işkiñiz kele me?
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? Ә-де ш-й----ің-----ле-м-? Ә--- ш-- і------ к--- м-- Ә-д- ш-й і-к-ң-з к-л- м-? ------------------------- Әлде шай ішкіңіз келе ме? 0
Ä--e --y --k-ñiz -e---m-? Ä--- ş-- i------ k--- m-- Ä-d- ş-y i-k-ñ-z k-l- m-? ------------------------- Älde şay işkiñiz kele me?
(Mes) norėtume važiuoti namo. Ү-ге--а-т-а--деп-----. Ү--- қ------ д-- е---- Ү-г- қ-й-с-қ д-п е-і-. ---------------------- Үйге қайтсақ деп едік. 0
Ü-ge--a--s---de---dik. Ü--- q------ d-- e---- Ü-g- q-y-s-q d-p e-i-. ---------------------- Üyge qaytsaq dep edik.
Ar norėtumėte važiuoti taksi? Се-д--ге-т--си--е--к п-? С------- т---- к---- п-- С-н-е-г- т-к-и к-р-к п-? ------------------------ Сендерге такси керек пе? 0
S--de--e---ksï-k--e- pe? S------- t---- k---- p-- S-n-e-g- t-k-ï k-r-k p-? ------------------------ Senderge taksï kerek pe?
Jie norėtų paskambinti. О-а-д-- қ--ырау---л-ы----еп -д-. О------ қ------ ш------ к-- е--- О-а-д-ң қ-ң-р-у ш-л-ы-ы к-п е-і- -------------------------------- Олардың қоңырау шалғысы кеп еді. 0
Ola--ı- qoñır-- ----ısı --- edi. O------ q------ ş------ k-- e--- O-a-d-ñ q-ñ-r-w ş-l-ı-ı k-p e-i- -------------------------------- Olardıñ qoñıraw şalğısı kep edi.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.