Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   tr bir şey arzu etmek

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [yetmiş]

bir şey arzu etmek

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių turkų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? S----- -ç-ek--s-iy-r mu-unuz? S----- i---- i------ m------- S-g-r- i-m-k i-t-y-r m-s-n-z- ----------------------------- Sigara içmek istiyor musunuz? 0
Ar norėtumėte šokti? D--s-et--k i-t------u-u---? D--- e---- i------ m------- D-n- e-m-k i-t-y-r m-s-n-z- --------------------------- Dans etmek istiyor musunuz? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? G----ye-g----k -s--y-r-m-s-nu-? G------ g----- i------ m------- G-z-e-e g-t-e- i-t-y-r m-s-n-z- ------------------------------- Gezmeye gitmek istiyor musunuz? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. S----- ---e-----i-o-um. S----- i---- i--------- S-g-r- i-m-k i-t-y-r-m- ----------------------- Sigara içmek istiyorum. 0
Ar norėtum cigaretės? B-r-s--a-- -s--r---s-n? B-- s----- i---- m----- B-r s-g-r- i-t-r m-s-n- ----------------------- Bir sigara ister misin? 0
Jis norėtų ugnies. O (e-k--- at-- istiy--. O (------ a--- i------- O (-r-e-) a-e- i-t-y-r- ----------------------- O (erkek) ateş istiyor. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. Bi- --- i-m-- --t-----m. B-- ş-- i---- i--------- B-r ş-y i-m-k i-t-y-r-m- ------------------------ Bir şey içmek istiyorum. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. Bi-şey ---ek is-iyor--. B----- y---- i--------- B-r-e- y-m-k i-t-y-r-m- ----------------------- Birşey yemek istiyorum. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. B-raz --n-en-ek --t-yo---. B---- d-------- i--------- B-r-z d-n-e-m-k i-t-y-r-m- -------------------------- Biraz dinlenmek istiyorum. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. Siz- b-----y sorm-k -s--y-rum. S--- b-- ş-- s----- i--------- S-z- b-r ş-y s-r-a- i-t-y-r-m- ------------------------------ Size bir şey sormak istiyorum. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. S-z-en-b-r şe---ic------k --------m. S----- b-- ş-- r--- e---- i--------- S-z-e- b-r ş-y r-c- e-m-k i-t-y-r-m- ------------------------------------ Sizden bir şey rica etmek istiyorum. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. Si----i- -eye-d-v-t-et--k-i-t-yorum. S--- b-- ş--- d---- e---- i--------- S-z- b-r ş-y- d-v-t e-m-k i-t-y-r-m- ------------------------------------ Sizi bir şeye davet etmek istiyorum. 0
Prašau, ko norėtumėte? N--is-iyor--nu---ütf-n? N- i----------- l------ N- i-t-y-r-u-u- l-t-e-? ----------------------- Ne istiyorsunuz lütfen? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? Bi--kah-- is--r -is---z? B-- k---- i---- m------- B-r k-h-e i-t-r m-s-n-z- ------------------------ Bir kahve ister misiniz? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? Yo-s---a-- -- --rc-h -d-r---i-? Y---- ç--- m- t----- e--------- Y-k-a ç-y- m- t-r-i- e-e-s-n-z- ------------------------------- Yoksa çayı mı tercih edersiniz? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. Eve--i-mek--st---ru-. E-- g----- i--------- E-e g-t-e- i-t-y-r-z- --------------------- Eve gitmek istiyoruz. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? T--si ist-----s-ni-? T---- i---- m------- T-k-i i-t-r m-s-n-z- -------------------- Taksi ister misiniz? 0
Jie norėtų paskambinti. T-lefon e-m-k----i-or-a-. T------ e---- i---------- T-l-f-n e-m-k i-t-y-r-a-. ------------------------- Telefon etmek istiyorlar. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.