Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   tl to like something

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [pitumpu]

to like something

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių tagalų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? G----------n- -a-i---ily-? G---- m- b--- m----------- G-s-o m- b-n- m-n-g-r-l-o- -------------------------- Gusto mo bang manigarilyo? 0
Ar norėtumėte šokti? G-sto--- --ng sum--a-? G---- m- b--- s------- G-s-o m- b-n- s-m-y-w- ---------------------- Gusto mo bang sumayaw? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? Gu-to----------a-la-a--l--ad? G---- m- b--- m-------------- G-s-o m- b-n- m-g-a-a---a-a-? ----------------------------- Gusto mo bang maglakad-lakad? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. Gu-to kong-ma-ig------. G---- k--- m----------- G-s-o k-n- m-n-g-r-l-o- ----------------------- Gusto kong manigarilyo. 0
Ar norėtum cigaretės? G---o-mo b- ng-si---il-o? G---- m- b- n- s--------- G-s-o m- b- n- s-g-r-l-o- ------------------------- Gusto mo ba ng sigarilyo? 0
Jis norėtų ugnies. G--t---iya--- pa-g--nd-. G---- n--- n- p--------- G-s-o n-y- n- p-n-s-n-i- ------------------------ Gusto niya ng pangsindi. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. Gu--o ko-s--an- u--no-. G---- k- s----- u------ G-s-o k- s-n-n- u-i-o-. ----------------------- Gusto ko sanang uminom. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. G-s-o ko s-nan- --m--n. G---- k- s----- k------ G-s-o k- s-n-n- k-m-i-. ----------------------- Gusto ko sanang kumain. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. Gu--o -o----a---m---ahin--. G---- k- m----- m---------- G-s-o k- m-n-n- m-g-a-i-g-. --------------------------- Gusto ko munang magpahinga. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. M-y --st- -k--- ------- --y-. M-- g---- a---- i------ s---- M-y g-s-o a-o-g i-a-o-g s-y-. ----------------------------- May gusto akong itanong sayo. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. May-gu-t- a-on----apakiusa--s--i-o. M-- g---- a---- i---------- s- i--- M-y g-s-o a-o-g i-a-a-i-s-p s- i-o- ----------------------------------- May gusto akong ipapakiusap sa iyo. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. Gust----t--g--nyay-h----/ G-s-o -it--- -y--n. G---- k----- a--------- / G---- k----- a----- G-s-o k-t-n- a-y-y-h-n- / G-s-o k-t-n- a-a-n- --------------------------------------------- Gusto kitang anyayahan. / Gusto kitang ayain. 0
Prašau, ko norėtumėte? A-- an---u--o --? A-- a-- g---- m-- A-o a-g g-s-o m-? ----------------- Ano ang gusto mo? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? Gus----- ba--- -ape? G---- m- b- n- k---- G-s-o m- b- n- k-p-? -------------------- Gusto mo ba ng kape? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? O---- gu-to----ng-tsaa? O m-- g---- m- n- t---- O m-s g-s-o m- n- t-a-? ----------------------- O mas gusto mo ng tsaa? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. Gu-t- n---ng--m-w-. G---- n----- u----- G-s-o n-m-n- u-u-i- ------------------- Gusto naming umuwi. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? G-s-- --y---g t--i? G---- n--- n- t---- G-s-o n-y- n- t-x-? ------------------- Gusto niyo ng taxi? 0
Jie norėtų paskambinti. G--to -i-y----t----ag. G---- n------ t------- G-s-o n-n-o-g t-m-w-g- ---------------------- Gusto ninyong tumawag. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.