Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   am የሆነ ነገር ለመወዳደር

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [ሰባ]

70 [seba]

የሆነ ነገር ለመወዳደር

[mewidedi]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių amharų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? ማ-- -ፈ-ጋ-? ማ-- ይ----- ማ-ስ ይ-ል-ሉ- ---------- ማጨስ ይፈልጋሉ? 0
m-c--esi y-fel---lu? m------- y---------- m-c-’-s- y-f-l-g-l-? -------------------- mach’esi yifeligalu?
Ar norėtumėte šokti? መ--ስ -ፈ-ጋ-? መ--- ይ----- መ-ነ- ይ-ል-ሉ- ----------- መደነስ ይፈልጋሉ? 0
me-e-------f-ligalu? m------- y---------- m-d-n-s- y-f-l-g-l-? -------------------- medenesi yifeligalu?
Ar norėtumėte pasivaikščioti? የ-ግር ---ማድረግ -ፈል--? የ--- ጉ- ማ--- ይ----- የ-ግ- ጉ- ማ-ረ- ይ-ል-ሉ- ------------------- የእግር ጉዞ ማድረግ ይፈልጋሉ? 0
y---gi-i -u-o-mad-reg---i-e-ig--u? y------- g--- m------- y---------- y-’-g-r- g-z- m-d-r-g- y-f-l-g-l-? ---------------------------------- ye’igiri guzo madiregi yifeligalu?
(Aš) norėčiau rūkyti. ማጨ- እ-ልጋ-ው ማ-- እ----- ማ-ስ እ-ል-ለ- ---------- ማጨስ እፈልጋለው 0
ma------ -fe---a--wi m------- i---------- m-c-’-s- i-e-i-a-e-i -------------------- mach’esi ifeligalewi
Ar norėtum cigaretės? ሲጋራ -ፈልጋለህ/ጊያለሽ? ሲ-- ት----------- ሲ-ራ ት-ል-ለ-/-ያ-ሽ- ---------------- ሲጋራ ትፈልጋለህ/ጊያለሽ? 0
s-g-r----f--iga-e--/--y-le---? s----- t---------------------- s-g-r- t-f-l-g-l-h-/-ī-a-e-h-? ------------------------------ sīgara tifeligalehi/gīyaleshi?
Jis norėtų ugnies. እ- ---- ይፈል-ል እ- ላ--- ይ---- እ- ላ-ተ- ይ-ል-ል ------------- እሱ ላይተር ይፈልጋል 0
is- lay--e----i--li-a-i i-- l------- y--------- i-u l-y-t-r- y-f-l-g-l- ----------------------- isu layiteri yifeligali
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. ጥቂ----- መጠጣት-እፈ--ለ-። ጥ-- ነ-- መ--- እ------ ጥ-ት ነ-ር መ-ጣ- እ-ል-ለ-። -------------------- ጥቂት ነገር መጠጣት እፈልጋለው። 0
t’---ī-----ger---e--e-’-t---f--ig-lewi. t------- n----- m--------- i----------- t-i-’-t- n-g-r- m-t-e-’-t- i-e-i-a-e-i- --------------------------------------- t’ik’īti negeri met’et’ati ifeligalewi.
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. ጥቂት ነገር መብላ--እፈል-ለ-። ጥ-- ነ-- መ--- እ------ ጥ-ት ነ-ር መ-ላ- እ-ል-ለ-። -------------------- ጥቂት ነገር መብላት እፈልጋለው። 0
t’i-’-ti-neg--- ----la-i --eli-a-ewi. t------- n----- m------- i----------- t-i-’-t- n-g-r- m-b-l-t- i-e-i-a-e-i- ------------------------------------- t’ik’īti negeri mebilati ifeligalewi.
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. ትን----- እፈል---። ት-- ማ-- እ------ ት-ሽ ማ-ፍ እ-ል-ለ-። --------------- ትንሽ ማረፍ እፈልጋለው። 0
t-n------ar-f- i----g-l-w-. t------ m----- i----------- t-n-s-i m-r-f- i-e-i-a-e-i- --------------------------- tinishi marefi ifeligalewi.
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. ጥ-ት -ገ- -ጠይቅዎ ---ጋለ-። ጥ-- ነ-- ል---- እ------ ጥ-ት ነ-ር ል-ይ-ዎ እ-ል-ለ-። --------------------- ጥቂት ነገር ልጠይቅዎ እፈልጋለው። 0
t---’-t----g-r- li-’-y-----o --el-ga----. t------- n----- l----------- i----------- t-i-’-t- n-g-r- l-t-e-i-’-w- i-e-i-a-e-i- ----------------------------------------- t’ik’īti negeri lit’eyik’iwo ifeligalewi.
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. ጥቂት --- እ--ሰ---ልጠ-ቅ- እ-ልጋለ-። ጥ-- ነ-- እ----- ል---- እ------ ጥ-ት ነ-ር እ-ዲ-ጡ- ል-ይ-ዎ እ-ል-ለ-። ---------------------------- ጥቂት ነገር እንዲሰጡኝ ልጠይቅዎ እፈልጋለው። 0
t’-k-īt--n-ge-i-inid-se--unyi -it’ey-k---- -f-li--lewi. t------- n----- i------------ l----------- i----------- t-i-’-t- n-g-r- i-i-ī-e-’-n-i l-t-e-i-’-w- i-e-i-a-e-i- ------------------------------------------------------- t’ik’īti negeri inidīset’unyi lit’eyik’iwo ifeligalewi.
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. ል---ዎ-እ--ጋ-ው። ል---- እ------ ል-ብ-ዎ እ-ል-ለ-። ------------- ልጋብዝዎ እፈልጋለው። 0
l-gab--i-- -fel-gal-wi. l--------- i----------- l-g-b-z-w- i-e-i-a-e-i- ----------------------- ligabiziwo ifeligalewi.
Prašau, ko norėtumėte? ም----ዳ-ር--- ----ሉ? ም- እ------- ይ----- ም- እ-ዳ-ር-ል- ይ-ል-ሉ- ------------------ ምን እንዳቀርብልዎ ይፈልጋሉ? 0
mi-i-i-----’erib-li-- ---el----u? m--- i--------------- y---------- m-n- i-i-a-’-r-b-l-w- y-f-l-g-l-? --------------------------------- mini inidak’eribiliwo yifeligalu?
Ar norėtumėte puodelio kavos? ቡ--ይ--ጋ-? ቡ- ይ----- ቡ- ይ-ል-ሉ- --------- ቡና ይፈልጋሉ? 0
b-n--yife-i---u? b--- y---------- b-n- y-f-l-g-l-? ---------------- buna yifeligalu?
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? ወ-ስ ሻ--ይወዳሉ? ወ-- ሻ- ይ---- ወ-ስ ሻ- ይ-ዳ-? ------------ ወይስ ሻይ ይወዳሉ? 0
w-yi---s-a-- -i-ed---? w----- s---- y-------- w-y-s- s-a-i y-w-d-l-? ---------------------- weyisi shayi yiwedalu?
(Mes) norėtume važiuoti namo. ወደ ቤት -------ፈል---። ወ- ቤ- መ--- እ------- ወ- ቤ- መ-ዳ- እ-ፈ-ጋ-ን- ------------------- ወደ ቤት መንዳት እንፈልጋለን። 0
wede-b-ti me---ati-i--f-l-g--en-. w--- b--- m------- i------------- w-d- b-t- m-n-d-t- i-i-e-i-a-e-i- --------------------------------- wede bēti menidati inifeligaleni.
Ar norėtumėte važiuoti taksi? ታ-ሲ ይፈልጋሉ? ታ-- ይ----- ታ-ሲ ይ-ል-ሉ- ---------- ታክሲ ይፈልጋሉ? 0
t-k--ī -if---galu? t----- y---------- t-k-s- y-f-l-g-l-? ------------------ takisī yifeligalu?
Jie norėtų paskambinti. ስ-- መ-ወ--ይ-ልጋሉ？ ስ-- መ--- ይ----- ስ-ክ መ-ወ- ይ-ል-ሉ- --------------- ስልክ መደወል ይፈልጋሉ？ 0
si-ik- -ed--el--y----i-a--？ s----- m------- y---------- s-l-k- m-d-w-l- y-f-l-g-l-？ --------------------------- siliki medeweli yifeligalu？

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.