Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   el θα ήθελα κάτι

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [εβδομήντα]

70 [ebdomḗnta]

θα ήθελα κάτι

[tha ḗthela káti]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių graikų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? Θα-θ-λ-τε-να-κα--ί--τε; Θα θέλατε να καπνίσετε; Θ- θ-λ-τ- ν- κ-π-ί-ε-ε- ----------------------- Θα θέλατε να καπνίσετε; 0
Th--t------ n- --p---et-? Tha thélate na kapnísete? T-a t-é-a-e n- k-p-í-e-e- ------------------------- Tha thélate na kapnísete?
Ar norėtumėte šokti? Θ---έλ--ε-ν- --ρέ-ετε; Θα θέλατε να χορέψετε; Θ- θ-λ-τ- ν- χ-ρ-ψ-τ-; ---------------------- Θα θέλατε να χορέψετε; 0
T-a t--la---na-c---éps--e? Tha thélate na chorépsete? T-a t-é-a-e n- c-o-é-s-t-? -------------------------- Tha thélate na chorépsete?
Ar norėtumėte pasivaikščioti? Θ---έλ--ε ν- -άμ------π---; Θα θέλατε να πάμε περίπατο; Θ- θ-λ-τ- ν- π-μ- π-ρ-π-τ-; --------------------------- Θα θέλατε να πάμε περίπατο; 0
T-----éla-- -- ---e pe-íp---? Tha thélate na páme perípato? T-a t-é-a-e n- p-m- p-r-p-t-? ----------------------------- Tha thélate na páme perípato?
(Aš) norėčiau rūkyti. Θ--ή-ε-α -- κ--ν-σ-. Θα ήθελα να καπνίσω. Θ- ή-ε-α ν- κ-π-ί-ω- -------------------- Θα ήθελα να καπνίσω. 0
T-a -----a--- --p--sō. Tha ḗthela na kapnísō. T-a ḗ-h-l- n- k-p-í-ō- ---------------------- Tha ḗthela na kapnísō.
Ar norėtum cigaretės? Θ--ή--λ-ς-ένα----γ-ρ-; Θα ήθελες ένα τσιγάρο; Θ- ή-ε-ε- έ-α τ-ι-ά-ο- ---------------------- Θα ήθελες ένα τσιγάρο; 0
Tha ḗ-h-le- -na ts---ro? Tha ḗtheles éna tsigáro? T-a ḗ-h-l-s é-a t-i-á-o- ------------------------ Tha ḗtheles éna tsigáro?
Jis norėtų ugnies. Θ---θ-λε--ωτ-ά. Θα ήθελε φωτιά. Θ- ή-ε-ε φ-τ-ά- --------------- Θα ήθελε φωτιά. 0
Tha-ḗt-e-e ---tiá. Tha ḗthele phōtiá. T-a ḗ-h-l- p-ō-i-. ------------------ Tha ḗthele phōtiá.
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. Θα----λα-να--ι- -ά--. Θα ήθελα να πιω κάτι. Θ- ή-ε-α ν- π-ω κ-τ-. --------------------- Θα ήθελα να πιω κάτι. 0
Th- ---ela--a --- kát-. Tha ḗthela na piō káti. T-a ḗ-h-l- n- p-ō k-t-. ----------------------- Tha ḗthela na piō káti.
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. Θα -θε-α-ν- -άω----ι. Θα ήθελα να φάω κάτι. Θ- ή-ε-α ν- φ-ω κ-τ-. --------------------- Θα ήθελα να φάω κάτι. 0
T-a ḗ-hela n---háō-k---. Tha ḗthela na pháō káti. T-a ḗ-h-l- n- p-á- k-t-. ------------------------ Tha ḗthela na pháō káti.
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. Θα --ελ- -α--εκ--ρασ-----γο. Θα ήθελα να ξεκουραστώ λίγο. Θ- ή-ε-α ν- ξ-κ-υ-α-τ- λ-γ-. ---------------------------- Θα ήθελα να ξεκουραστώ λίγο. 0
Tha-ḗth-----a x---u-a--ṓ----o. Tha ḗthela na xekourastṓ lígo. T-a ḗ-h-l- n- x-k-u-a-t- l-g-. ------------------------------ Tha ḗthela na xekourastṓ lígo.
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. Θα-ήθ--- ---------τ-σω-κ--ι. Θα ήθελα να σας ρωτήσω κάτι. Θ- ή-ε-α ν- σ-ς ρ-τ-σ- κ-τ-. ---------------------------- Θα ήθελα να σας ρωτήσω κάτι. 0
Tha -t---a n- --s-rōtḗsō -áti. Tha ḗthela na sas rōtḗsō káti. T-a ḗ-h-l- n- s-s r-t-s- k-t-. ------------------------------ Tha ḗthela na sas rōtḗsō káti.
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. Θ----ε-α--- -α- ---ακ---σ- γ-α -άτι. Θα ήθελα να σας παρακαλέσω για κάτι. Θ- ή-ε-α ν- σ-ς π-ρ-κ-λ-σ- γ-α κ-τ-. ------------------------------------ Θα ήθελα να σας παρακαλέσω για κάτι. 0
T---ḗ----a -a sa- para--lés--gi-----i. Tha ḗthela na sas parakalésō gia káti. T-a ḗ-h-l- n- s-s p-r-k-l-s- g-a k-t-. -------------------------------------- Tha ḗthela na sas parakalésō gia káti.
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. Θ----ε-α -----ς-κα-έσω--- κάτι. Θα ήθελα να σας καλέσω σε κάτι. Θ- ή-ε-α ν- σ-ς κ-λ-σ- σ- κ-τ-. ------------------------------- Θα ήθελα να σας καλέσω σε κάτι. 0
Tha--thela -a s-s-k-lé-- s- ----. Tha ḗthela na sas kalésō se káti. T-a ḗ-h-l- n- s-s k-l-s- s- k-t-. --------------------------------- Tha ḗthela na sas kalésō se káti.
Prašau, ko norėtumėte? Τι-----------π-ρα----; Τι θα θέλατε παρακαλώ; Τ- θ- θ-λ-τ- π-ρ-κ-λ-; ---------------------- Τι θα θέλατε παρακαλώ; 0
T--t-- ----a-e--a--kal-? Ti tha thélate parakalṓ? T- t-a t-é-a-e p-r-k-l-? ------------------------ Ti tha thélate parakalṓ?
Ar norėtumėte puodelio kavos? Θ--θέ--τ- έ-α----φ-; Θα θέλατε έναν καφέ; Θ- θ-λ-τ- έ-α- κ-φ-; -------------------- Θα θέλατε έναν καφέ; 0
T-a ----a-e ---n kaph-? Tha thélate énan kaphé? T-a t-é-a-e é-a- k-p-é- ----------------------- Tha thélate énan kaphé?
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? Ή--ήπ-- θα π---ι--ύσατε --α-τ---; Ή μήπως θα προτιμούσατε ένα τσάι; Ή μ-π-ς θ- π-ο-ι-ο-σ-τ- έ-α τ-ά-; --------------------------------- Ή μήπως θα προτιμούσατε ένα τσάι; 0
Ḗ m-pō- t-a-pr-t--o--a----------i? Ḗ mḗpōs tha protimoúsate éna tsái? Ḗ m-p-s t-a p-o-i-o-s-t- é-a t-á-? ---------------------------------- Ḗ mḗpōs tha protimoúsate éna tsái?
(Mes) norėtume važiuoti namo. Θ- θέ-α-ε -α----ε---ίτι. Θα θέλαμε να πάμε σπίτι. Θ- θ-λ-μ- ν- π-μ- σ-ί-ι- ------------------------ Θα θέλαμε να πάμε σπίτι. 0
Tha----l-m- -- pá-e-s----. Tha thélame na páme spíti. T-a t-é-a-e n- p-m- s-í-i- -------------------------- Tha thélame na páme spíti.
Ar norėtumėte važiuoti taksi? Θ----λα-- -ν- τα-ί; Θα θέλατε ένα ταξί; Θ- θ-λ-τ- έ-α τ-ξ-; ------------------- Θα θέλατε ένα ταξί; 0
T-a thé-a-- é-- taxí? Tha thélate éna taxí? T-a t-é-a-e é-a t-x-? --------------------- Tha thélate éna taxí?
Jie norėtų paskambinti. Θα ---λ-ν-ν- κάν-υν-έ-- τ-λέ-ωνο. Θα ήθελαν να κάνουν ένα τηλέφωνο. Θ- ή-ε-α- ν- κ-ν-υ- έ-α τ-λ-φ-ν-. --------------------------------- Θα ήθελαν να κάνουν ένα τηλέφωνο. 0
T----thel-n -----nou--éna ----p--n-. Tha ḗthelan na kánoun éna tēléphōno. T-a ḗ-h-l-n n- k-n-u- é-a t-l-p-ō-o- ------------------------------------ Tha ḗthelan na kánoun éna tēléphōno.

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.