Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   uk Хотіти що-небудь

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [сімдесят]

70 [simdesyat]

Хотіти що-небудь

Khotity shcho-nebudʹ

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ukrainiečių Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? Хо-ет- --рит-? Х_____ к______ Х-ч-т- к-р-т-? -------------- Хочете курити? 0
Kho----e----yt-? K_______ k______ K-o-h-t- k-r-t-? ---------------- Khochete kuryty?
Ar norėtumėte šokti? Хоч--е т--ц-ва-и? Х_____ т_________ Х-ч-т- т-н-ю-а-и- ----------------- Хочете танцювати? 0
Kh-chet- t----y-va--? K_______ t___________ K-o-h-t- t-n-s-u-a-y- --------------------- Khochete tantsyuvaty?
Ar norėtumėte pasivaikščioti? Х-че-е-й-------т-? Х_____ й__ г______ Х-ч-т- й-и г-л-т-? ------------------ Хочете йти гуляти? 0
Kh-che----̆----uly--y? K_______ y̆__ h_______ K-o-h-t- y-t- h-l-a-y- ---------------------- Khochete y̆ty hulyaty?
(Aš] norėčiau rūkyti. Я -о------и--. Я х___ к______ Я х-ч- к-р-т-. -------------- Я хочу курити. 0
Y------h----ry--. Y_ k_____ k______ Y- k-o-h- k-r-t-. ----------------- YA khochu kuryty.
Ar norėtum cigaretės? Ти-х--і- б- ци-ар-у? Т_ х____ б_ ц_______ Т- х-т-в б- ц-г-р-у- -------------------- Ти хотів би цигарку? 0
Ty kh-t-- b- ---ha-k-? T_ k_____ b_ t________ T- k-o-i- b- t-y-a-k-? ---------------------- Ty khotiv by tsyharku?
Jis norėtų ugnies. В-н---т-- -----гн-. В__ х____ б_ в_____ В-н х-т-в б- в-г-ю- ------------------- Він хотів би вогню. 0
Vin-k-o-iv--y voh-y-. V__ k_____ b_ v______ V-n k-o-i- b- v-h-y-. --------------------- Vin khotiv by vohnyu.
(Aš] norėčiau ko nors išgerti. Я хоч- пити. Я х___ п____ Я х-ч- п-т-. ------------ Я хочу пити. 0
YA-k--c-- ---y. Y_ k_____ p____ Y- k-o-h- p-t-. --------------- YA khochu pyty.
(Aš] norėčiau ko nors valgyti. Я -оч- їс--. Я х___ ї____ Я х-ч- ї-т-. ------------ Я хочу їсти. 0
YA -hoc-u i---y. Y_ k_____ ï____ Y- k-o-h- i-s-y- ---------------- YA khochu ïsty.
(Aš] norėčiau truputį pailsėti. Я ---у-ві-по-и--. Я х___ в_________ Я х-ч- в-д-о-и-и- ----------------- Я хочу відпочити. 0
YA -h-c-- vid--c--t-. Y_ k_____ v__________ Y- k-o-h- v-d-o-h-t-. --------------------- YA khochu vidpochyty.
(Aš] norėčiau Jūsų kai ko paklausti. Я -о-у Ва--де-- запита-и. Я х___ В__ д___ з________ Я х-ч- В-с д-щ- з-п-т-т-. ------------------------- Я хочу Вас дещо запитати. 0
YA kh-c-- Vas--eshc-o-zap-----. Y_ k_____ V__ d______ z________ Y- k-o-h- V-s d-s-c-o z-p-t-t-. ------------------------------- YA khochu Vas deshcho zapytaty.
(Aš] norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. Я хо---Вас д-що по--о-ит-. Я х___ В__ д___ п_________ Я х-ч- В-с д-щ- п-п-о-и-и- -------------------------- Я хочу Вас дещо попросити. 0
Y- k-o----Va---es-c-- popr----y. Y_ k_____ V__ d______ p_________ Y- k-o-h- V-s d-s-c-o p-p-o-y-y- -------------------------------- YA khochu Vas deshcho poprosyty.
(Aš] norėčiau Jus kai kur pakviesti. Я--о---Вас -уд--ь з---ос--и. Я х___ В__ к_____ з_________ Я х-ч- В-с к-д-с- з-п-о-и-и- ---------------------------- Я хочу Вас кудись запросити. 0
Y----och- --s kud--- z-p------. Y_ k_____ V__ k_____ z_________ Y- k-o-h- V-s k-d-s- z-p-o-y-y- ------------------------------- YA khochu Vas kudysʹ zaprosyty.
Prašau, ko norėtumėte? Щ- ---х-ч-т-----ит-? Щ_ В_ х_____ в______ Щ- В- х-ч-т- в-п-т-? -------------------- Що Ви хочете випити? 0
Shcho-V- -h-----e--y---y? S____ V_ k_______ v______ S-c-o V- k-o-h-t- v-p-t-? ------------------------- Shcho Vy khochete vypyty?
Ar norėtumėte puodelio kavos? Чи -оті-- б-----ави? Ч_ х_____ б В_ к____ Ч- х-т-л- б В- к-в-? -------------------- Чи хотіли б Ви кави? 0
Chy k-oti-y - V- kavy? C__ k______ b V_ k____ C-y k-o-i-y b V- k-v-? ---------------------- Chy khotily b Vy kavy?
O gal verčiau (norėtumėte] arbatos? Ч- -от-ли б--и -р--- -а-? Ч_ х_____ б В_ к____ ч___ Ч- х-т-л- б В- к-а-е ч-ю- ------------------------- Чи хотіли б Ви краще чаю? 0
Ch--kh--il--b-Vy-k-a--c-e -h--u? C__ k______ b V_ k_______ c_____ C-y k-o-i-y b V- k-a-h-h- c-a-u- -------------------------------- Chy khotily b Vy krashche chayu?
(Mes] norėtume važiuoti namo. М--х----и --по-х----д-д--у. М_ х_____ б п______ д______ М- х-т-л- б п-ї-а-и д-д-м-. --------------------------- Ми хотіли б поїхати додому. 0
My----tily --p--̈kh--- --domu. M_ k______ b p_______ d______ M- k-o-i-y b p-i-k-a-y d-d-m-. ------------------------------ My khotily b poïkhaty dodomu.
Ar norėtumėte važiuoti taksi? Ч---о-іли б -- т-к-і? Ч_ х_____ б в_ т_____ Ч- х-т-л- б в- т-к-і- --------------------- Чи хотіли б ви таксі? 0
C-y ---tily b -y ta-s-? C__ k______ b v_ t_____ C-y k-o-i-y b v- t-k-i- ----------------------- Chy khotily b vy taksi?
Jie norėtų paskambinti. Вон- хоч-ть з-т--ефо--в--и. В___ х_____ з______________ В-н- х-ч-т- з-т-л-ф-н-в-т-. --------------------------- Вони хочуть зателефонувати. 0
V-------c-u-----t--ef-nu---y. V___ k_______ z______________ V-n- k-o-h-t- z-t-l-f-n-v-t-. ----------------------------- Vony khochutʹ zatelefonuvaty.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + ukrainiečių (1-100) MP3 ukrainiečių (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.