Pasikalbėjimų knygelė

lt ką pagrįsti 1   »   uk Щось обґрунтовувати 1

75 [septyniasdešimt penki]

ką pagrįsti 1

ką pagrįsti 1

75 [сімдесят п’ять]

75 [simdesyat pʺyatʹ]

Щось обґрунтовувати 1

[Shchosʹ obgruntovuvaty 1]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ukrainiečių Žaisti Daugiau
Kodėl neateinate? Ч----------пр-х-д-т-? Ч--- в- н- п--------- Ч-м- в- н- п-и-о-и-е- --------------------- Чому ви не приходите? 0
C---u vy--e -ry-hody--? C---- v- n- p---------- C-o-u v- n- p-y-h-d-t-? ----------------------- Chomu vy ne prykhodyte?
Oras toks blogas. П---да--у-- --га-а. П----- д--- п------ П-г-д- д-ж- п-г-н-. ------------------- Погода дуже погана. 0
Poho-a-d-zh- p--a-a. P----- d---- p------ P-h-d- d-z-e p-h-n-. -------------------- Pohoda duzhe pohana.
(Aš) neateisiu, nes oras toks blogas. Я -е-пр--ду,-т-му щ--п-го-а по-а--. Я н- п------ т--- щ- п----- п------ Я н- п-и-д-, т-м- щ- п-г-д- п-г-н-. ----------------------------------- Я не прийду, тому що погода погана. 0
Y- ----ryy--u,----u-s-c-o p-hod- poh-n-. Y- n- p------- t--- s---- p----- p------ Y- n- p-y-̆-u- t-m- s-c-o p-h-d- p-h-n-. ---------------------------------------- YA ne pryy̆du, tomu shcho pohoda pohana.
Kodėl jis neateina? Чому --н-н- п---о-ить? Ч--- в-- н- п--------- Ч-м- в-н н- п-и-о-и-ь- ---------------------- Чому він не приходить? 0
C---u vi- -e-pr-k--d--ʹ? C---- v-- n- p---------- C-o-u v-n n- p-y-h-d-t-? ------------------------ Chomu vin ne prykhodytʹ?
Jo nekvietė. В-н н-----рошений. В-- н- з---------- В-н н- з-п-о-е-и-. ------------------ Він не запрошений. 0
V-- n---apr---e-yy-. V-- n- z------------ V-n n- z-p-o-h-n-y-. -------------------- Vin ne zaproshenyy̆.
Jis neateis, nes jo nekvietė. В-н не п-и-д-----м- -- -ін н- --про-е-ий. В-- н- п------ т--- щ- в-- н- з---------- В-н н- п-и-д-, т-м- щ- в-н н- з-п-о-е-и-. ----------------------------------------- Він не прийде, тому що він не запрошений. 0
Vin n--p---̆-e,-tom---h-h--v-n-ne-za--os-en-y-. V-- n- p------- t--- s---- v-- n- z------------ V-n n- p-y-̆-e- t-m- s-c-o v-n n- z-p-o-h-n-y-. ----------------------------------------------- Vin ne pryy̆de, tomu shcho vin ne zaproshenyy̆.
Kodėl tu neateini? Чом--ти н---ри----ш? Ч--- т- н- п-------- Ч-м- т- н- п-и-о-и-? -------------------- Чому ти не приходиш? 0
Chomu ----e --ykh---sh? C---- t- n- p---------- C-o-u t- n- p-y-h-d-s-? ----------------------- Chomu ty ne prykhodysh?
(Aš) neturiu laiko. Я не м-- ча-у. Я н- м-- ч---- Я н- м-ю ч-с-. -------------- Я не маю часу. 0
YA-n--m-y----a-u. Y- n- m--- c----- Y- n- m-y- c-a-u- ----------------- YA ne mayu chasu.
(Aš) neateinu, nes neturiu laiko. Я----п---ду--то-- що --н--м-ю ч-су. Я н- п------ т--- щ- я н- м-- ч---- Я н- п-и-д-, т-м- щ- я н- м-ю ч-с-. ----------------------------------- Я не прийду, тому що я не маю часу. 0
Y- -e p-yy̆-u- t-m- ----o----ne----u -h---. Y- n- p------- t--- s---- y- n- m--- c----- Y- n- p-y-̆-u- t-m- s-c-o y- n- m-y- c-a-u- ------------------------------------------- YA ne pryy̆du, tomu shcho ya ne mayu chasu.
Kodėl nepasilieki? Чому т--н- з----ає--я? Ч--- т- н- з---------- Ч-м- т- н- з-л-ш-є-с-? ---------------------- Чому ти не залишаєшся? 0
C-omu--y--e-z-ly--a--sh---? C---- t- n- z-------------- C-o-u t- n- z-l-s-a-e-h-y-? --------------------------- Chomu ty ne zalyshayeshsya?
(Aš) dar turiu dirbti. Я--ов---н-/ повин-а-ще -р---в-т-. Я п------ / п------ щ- п--------- Я п-в-н-н / п-в-н-а щ- п-а-ю-а-и- --------------------------------- Я повинен / повинна ще працювати. 0
YA----ynen - povynna ---h- pratsyuvaty. Y- p------ / p------ s---- p----------- Y- p-v-n-n / p-v-n-a s-c-e p-a-s-u-a-y- --------------------------------------- YA povynen / povynna shche pratsyuvaty.
(Aš) nepasilieku, nes dar turiu dirbti. Я-не-зал--аю--,--ом- -----п-ви--н-- п----н--щ- п--цю--ти. Я н- з--------- т--- щ- я п------ / п------ щ- п--------- Я н- з-л-ш-ю-я- т-м- щ- я п-в-н-н / п-в-н-а щ- п-а-ю-а-и- --------------------------------------------------------- Я не залишаюся, тому що я повинен / повинна ще працювати. 0
YA----z----ha-u---- --m- --ch--y- po-y-e-----o---na s-c-- pr-t-yu---y. Y- n- z------------ t--- s---- y- p------ / p------ s---- p----------- Y- n- z-l-s-a-u-y-, t-m- s-c-o y- p-v-n-n / p-v-n-a s-c-e p-a-s-u-a-y- ---------------------------------------------------------------------- YA ne zalyshayusya, tomu shcho ya povynen / povynna shche pratsyuvaty.
Kodėl (jūs) jau išeinate? Ч--у -и --- йде-е? Ч--- в- в-- й----- Ч-м- в- в-е й-е-е- ------------------ Чому ви вже йдете? 0
C--m- ------e---de-e? C---- v- v--- y------ C-o-u v- v-h- y-d-t-? --------------------- Chomu vy vzhe y̆dete?
Aš pavargęs / -usi. Я ----л--и- - в-ом-ен-. Я в-------- / в-------- Я в-о-л-н-й / в-о-л-н-. ----------------------- Я втомлений / втомлена. 0
YA--t-m--n--̆ ----o--ena. Y- v--------- / v-------- Y- v-o-l-n-y- / v-o-l-n-. ------------------------- YA vtomlenyy̆ / vtomlena.
(Aš) išeinu, nes esu pavargęs / -usi. Я йд-- т-м- -о-я -томлен-й /--то-ле-а. Я й--- т--- щ- я в-------- / в-------- Я й-у- т-м- щ- я в-о-л-н-й / в-о-л-н-. -------------------------------------- Я йду, тому що я втомлений / втомлена. 0
YA--̆-u, to-u----ho-ya ---mle-yy̆ - -t-m-ena. Y- y---- t--- s---- y- v--------- / v-------- Y- y-d-, t-m- s-c-o y- v-o-l-n-y- / v-o-l-n-. --------------------------------------------- YA y̆du, tomu shcho ya vtomlenyy̆ / vtomlena.
Kodėl (jūs) jau išvažiuojate? Ч-----и -ж--їд--е? Ч--- в- в-- ї----- Ч-м- в- в-е ї-е-е- ------------------ Чому ви вже їдете? 0
C--mu-vy v-----̈---e? C---- v- v--- i------ C-o-u v- v-h- i-d-t-? --------------------- Chomu vy vzhe ïdete?
Jau vėlu. Вже-----о. В-- п----- В-е п-з-о- ---------- Вже пізно. 0
Vz-- pi--o. V--- p----- V-h- p-z-o- ----------- Vzhe pizno.
(Aš) išvažiuoju, nes jau vėlu. Я їду- том- щ--в-е--і---. Я ї--- т--- щ- в-- п----- Я ї-у- т-м- щ- в-е п-з-о- ------------------------- Я їду, тому що вже пізно. 0
YA---d-, -omu --cho -z-- p--no. Y- i---- t--- s---- v--- p----- Y- i-d-, t-m- s-c-o v-h- p-z-o- ------------------------------- YA ïdu, tomu shcho vzhe pizno.

Gimtoji kalba = jausminga, užsienio = racionali?

Mokydamiesi užsienio kalbos, stimuliuojame smegenis. Mokantis keičiasi mūsų mąstymas. Tampame kūrybiškesni ir lankstesni. Mokantiems kelias kalbas lengviau apmąstyti sudėtingus dalykus. Atmintis treniruojama mokantis. Kuo daugiau išmokstame, tuo geriau ji veikia. Tas, kas išmoksta daug kalbų, taip pat greitai išmoksta ir kitų dalykų. Jis gali daug intensyviau ir ilgiau ką nors apmąstyti. Todėl tas žmogus greičiau sprendžia problemas. Daugiakalbiai žmonės taip pat yra ryžtingesni. Tačiau nuo kalbų priklauso ir tai kaip jie priima sprendimus. Kalba, kuria mąstome, daro įtaką mūsų sprendimams. Tam ištirti psichologai pasitelkė eksperimentą. Visi jo dalyviai buvo daugiakalbiai. Be gimtosios kalbos jie dar kalbėjo kita kalba. Dalyviai turėjo atsakyti į klausimą. Klausimas buvo susijęs su problemos sprendimu. Sprendimo metu dalyviai turėjo pasirinkti iš dviejų galimybių. Vienas jų buvo rizikingesnė už kitą. Dalyviai į klausimą turėjo atsakyti abiejomis kalbomis. Atsakymai keitėsi keičiantis kalbai! Kai jie kalbėjo gimtąja kalba, dalyviai rinkosi rizikuoti. Tačiau kalbėdami užsienio kalba jie rinkosi patikimesnį variantą. Po šio eksperimento dalyviai turėjo lažintis. Čia taip pat buvo pastebėtas aiškus skirtumas. Naudodami užsienio kalbą jie buvo daug racionalesni. Tyrėjai mano, kad kalbėdami užsienio kalba labiau susikaupiame. Galbūt dėl to sprendimus priimame vadovadamiesi ne jausmais, o protu…