Եղ-նա-----տն -:
Եղանակը վատն է:
Ե-ա-ա-ը վ-տ- է-
---------------
Եղանակը վատն է: 0 Ye---n--- v--n-eYeghanaky vatn eY-g-a-a-y v-t- e----------------Yeghanaky vatn e
Ին-ո-՞ -է նա գ-լիս:
Ինչու՞ չէ նա գալիս:
Ի-չ-ւ- չ- ն- գ-լ-ս-
-------------------
Ինչու՞ չէ նա գալիս: 0 In--’---c--- -a ---isInch’u՞ ch’e na galisI-c-’-՞ c-’- n- g-l-s---------------------Inch’u՞ ch’e na galis
Նա չի-գ-լ-ս, -ր----տև--ա -ր-վ--վ-- չ-:
Նա չի գալիս, որովհետև նա հրավիրված չէ:
Ն- չ- գ-լ-ս- ո-ո-հ-տ- ն- հ-ա-ի-վ-ծ չ-:
--------------------------------------
Նա չի գալիս, որովհետև նա հրավիրված չէ: 0 N- ch-- g-li---v-r-----ev-na hra---vats--h’eNa ch’i galis, vorovhetev na hravirvats ch’eN- c-’- g-l-s- v-r-v-e-e- n- h-a-i-v-t- c-’---------------------------------------------Na ch’i galis, vorovhetev na hravirvats ch’e
Ես ժ--ա-ակ չ--ն-մ:
Ես ժամանակ չունեմ:
Ե- ժ-մ-ն-կ չ-ւ-ե-:
------------------
Ես ժամանակ չունեմ: 0 Ye- zha-a--- c-’---mYes zhamanak ch’unemY-s z-a-a-a- c-’-n-m--------------------Yes zhamanak ch’unem
Ես պ-տ- --դե- -շխատ--:
Ես պետք է դեռ աշխատեմ:
Ե- պ-տ- է դ-ռ ա-խ-տ-մ-
----------------------
Ես պետք է դեռ աշխատեմ: 0 Y-s-p------ derr--s--hat-mYes petk’ e derr ashkhatemY-s p-t-’ e d-r- a-h-h-t-m--------------------------Yes petk’ e derr ashkhatem
Ե----- -ն-ւ-- ո--------ես -ետք է դ-- ա-խ---մ:
Ես չեմ մնում, որովհետև ես պետք է դեռ աշխատեմ:
Ե- չ-մ մ-ո-մ- ո-ո-հ-տ- ե- պ-տ- է դ-ռ ա-խ-տ-մ-
---------------------------------------------
Ես չեմ մնում, որովհետև ես պետք է դեռ աշխատեմ: 0 Y-s-c-’ye--mnu-- vo---he--- yes--e----- -e-r as-kha-emYes ch’yem mnum, vorovhetev yes petk’ e derr ashkhatemY-s c-’-e- m-u-, v-r-v-e-e- y-s p-t-’ e d-r- a-h-h-t-m------------------------------------------------------Yes ch’yem mnum, vorovhetev yes petk’ e derr ashkhatem
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
(Aš) nepasilieku, nes dar turiu dirbti.
Ես չեմ մնում, որովհետև ես պետք է դեռ աշխատեմ:
Yes ch’yem mnum, vorovhetev yes petk’ e derr ashkhatem
Ես--նո-- -մ--որ---ետև---դ-ն-ու- -:
Ես գնում եմ, որովհետև արդեն ուշ է:
Ե- գ-ո-մ ե-, ո-ո-հ-տ- ա-դ-ն ո-շ է-
----------------------------------
Ես գնում եմ, որովհետև արդեն ուշ է: 0 Ye- gnu- -e----or-vh-t-v arden-u-- eYes gnum yem, vorovhetev arden ush eY-s g-u- y-m- v-r-v-e-e- a-d-n u-h e------------------------------------Yes gnum yem, vorovhetev arden ush e
Mokydamiesi užsienio kalbos, stimuliuojame smegenis.
Mokantis keičiasi mūsų mąstymas.
Tampame kūrybiškesni ir lankstesni.
Mokantiems kelias kalbas lengviau apmąstyti sudėtingus dalykus.
Atmintis treniruojama mokantis.
Kuo daugiau išmokstame, tuo geriau ji veikia.
Tas, kas išmoksta daug kalbų, taip pat greitai išmoksta ir kitų dalykų.
Jis gali daug intensyviau ir ilgiau ką nors apmąstyti.
Todėl tas žmogus greičiau sprendžia problemas.
Daugiakalbiai žmonės taip pat yra ryžtingesni.
Tačiau nuo kalbų priklauso ir tai
kaip
jie priima sprendimus.
Kalba, kuria mąstome, daro įtaką mūsų sprendimams.
Tam ištirti psichologai pasitelkė eksperimentą.
Visi jo dalyviai buvo daugiakalbiai.
Be gimtosios kalbos jie dar kalbėjo kita kalba.
Dalyviai turėjo atsakyti į klausimą.
Klausimas buvo susijęs su problemos sprendimu.
Sprendimo metu dalyviai turėjo pasirinkti iš dviejų galimybių.
Vienas jų buvo rizikingesnė už kitą.
Dalyviai į klausimą turėjo atsakyti abiejomis kalbomis.
Atsakymai keitėsi keičiantis kalbai!
Kai jie kalbėjo gimtąja kalba, dalyviai rinkosi rizikuoti.
Tačiau kalbėdami užsienio kalba jie rinkosi patikimesnį variantą.
Po šio eksperimento dalyviai turėjo lažintis.
Čia taip pat buvo pastebėtas aiškus skirtumas.
Naudodami užsienio kalbą jie buvo daug racionalesni.
Tyrėjai mano, kad kalbėdami užsienio kalba labiau susikaupiame.
Galbūt dėl to sprendimus priimame vadovadamiesi ne jausmais, o protu…