Ե-ր--- մ---ում-այս-գն-ց-ը:
Ե___ է մ______ ա__ գ______
Ե-ր- է մ-կ-ո-մ ա-ս գ-ա-ք-:
--------------------------
Ե՞րբ է մեկնում այս գնացքը: 0 Ye-rb-- -----m-a-s-g---s-k’yY____ e m_____ a__ g________Y-՞-b e m-k-u- a-s g-a-s-k-y----------------------------Ye՞rb e meknum ays gnats’k’y
Ե-րբ է ժ-մա--ւմ ----------լ--:
Ե___ է ժ_______ գ_____ Բ______
Ե-ր- է ժ-մ-ն-ւ- գ-ա-ք- Բ-ռ-ի-:
------------------------------
Ե՞րբ է ժամանում գնացքը Բեռլին: 0 Ye՞r--e-z-am-n-m--na---k---Be----nY____ e z_______ g________ B______Y-՞-b e z-a-a-u- g-a-s-k-y B-r-l-n----------------------------------Ye՞rb e zhamanum gnats’k’y Berrlin
Կներ----արելի--է-------:
Կ_____ կ______ է ա______
Կ-ե-ե- կ-ր-լ-՞ է ա-ց-ե-:
------------------------
Կներեք կարելի՞ է անցնել: 0 Kne--k’-kar-li- e --t-’n-lK______ k______ e a_______K-e-e-’ k-r-l-՞ e a-t-’-e---------------------------Knerek’ kareli՞ e ants’nel
Ես --րծո----մ- -- ս- ի- տ-ղն է:
Ե_ կ______ ե__ ո_ ս_ ի_ տ___ է_
Ե- կ-ր-ո-մ ե-, ո- ս- ի- տ-ղ- է-
-------------------------------
Ես կարծում եմ, որ սա իմ տեղն է: 0 Y-s--a--sum yem,-vo---- im -e-h--eY__ k______ y___ v__ s_ i_ t____ eY-s k-r-s-m y-m- v-r s- i- t-g-n e----------------------------------Yes kartsum yem, vor sa im teghn e
Որտ-ղ է---գո---ն----ն-:
Ո____ է վ______________
Ո-տ-ղ է վ-գ-ն-ն-ջ-ր-ն-:
-----------------------
Որտեղ է վագոն-ննջարանը: 0 V---e-- e v--on-nnj-r--yV______ e v_____________V-r-e-h e v-g-n-n-j-r-n-------------------------Vortegh e vagon-nnjarany
Վա----ննջ----վ-գ-նը--տ-վ-ւ--է--նա--- վ--ջ-ւ-:
Վ__________________ գ______ է գ_____ վ_______
Վ-գ-ն-ն-ջ-ր-ն-ա-ո-ը գ-ն-ո-մ է գ-ա-ք- վ-ր-ո-մ-
---------------------------------------------
Վագոն-ննջարանվագոնը գտնվում է գնացքի վերջում: 0 V-g---n-j---nv-go-y--t-vu--e--na---k’- ---j-mV__________________ g_____ e g________ v_____V-g-n-n-j-r-n-a-o-y g-n-u- e g-a-s-k-i v-r-u----------------------------------------------Vagon-nnjaranvagony gtnvum e gnats’k’i verjum
Կ-ր--ի--է -ս-վ-ր--ւ----եմ:
Կ______ է ե_ վ______ ք____
Կ-ր-լ-՞ է ե- վ-ր-ո-մ ք-ե-:
--------------------------
Կարելի՞ է ես վերևում քնեմ: 0 K-r--i՞ e y------e-um -’nemK______ e y__ v______ k____K-r-l-՞ e y-s v-r-v-m k-n-m---------------------------Kareli՞ e yes verevum k’nem
Ar čia galima gauti ko nors (pa] valgyti ir (atsi] gerti?
Կ--ելի- է -յ--եղ-ի-չ-ո--ուտել-ւ-- խ-ե-ու բ-ն ս-ա---:
Կ______ է ա_____ ի_____ ո______ և խ_____ բ__ ս______
Կ-ր-լ-՞ է ա-ս-ե- ի-չ-ո- ո-տ-լ-ւ և խ-ե-ո- բ-ն ս-ա-ա-:
----------------------------------------------------
Կարելի՞ է այստեղ ինչ-որ ուտելու և խմելու բան ստանալ: 0 Kare-i--e a--------n-h’-v-r -te---y-v ---el---a- -ta--lK______ e a______ i________ u____ y__ k_____ b__ s_____K-r-l-՞ e a-s-e-h i-c-’-v-r u-e-u y-v k-m-l- b-n s-a-a--------------------------------------------------------Kareli՞ e aystegh inch’-vor utelu yev khmelu ban stanal
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Ar čia galima gauti ko nors (pa] valgyti ir (atsi] gerti?
Կարելի՞ է այստեղ ինչ-որ ուտելու և խմելու բան ստանալ:
Kareli՞ e aystegh inch’-vor utelu yev khmelu ban stanal
Kai kūdikiai mokosi kalbėti, jie sutelkia dėmesį į tėvų lūpas.
Tai išsiaiškino raidos psichologijos tyrinėtojai.
Kūdikiai pradeda skaityti iš lūpų būdami maždaug pusės metų amžiaus.
Taip jie išmoksta tinkamai sudėti lūpas tariant žodžius.
Kai vaikui sukanka vieneri, jie jau gali suprasti keletą žodžių.
Tada jie vėl pradeda žiūrėti žmonėms į akis.
Tai darydami jie surenka pakankamai daug svarbios informacijos.
Žiūrėdami tėvams į akis, jie gali nustatyti, ar šie yra laimingi, ar liūdni.
Taip jie susipažįsta su jausmų pasauliu.
Pasidaro dar įdomiau, kai kas nors su jais ima kalbėti užsienietiškai.
Tada kūdikiai vėl imasi skaityti iš lūpų.
Taip jie išmoksta formuoti užsienietiškus žodžius.
Todėl, kai kalbate su kūdikiais, visada į juos žiūrėkite.
Taip pat kūdikiams mokantis kalbos būtinas dialogas.
Dažnai tėvai atkartoja tai, ką sako kūdikiai.
Taip kūdikiai sulaukia atsako.
Tai jiems ypač svarbu.
Tuomet jie žino, kad buvo suprasti.
Toks patvirtinimas juos motyvuoja.
Jie ir toliau smaginasi mokydamiesi kalbėti.
Tad tik garso įrašų vaikams nepakanka.
Tyrimai parodė, kad kūdikiai išties sugeba skaityti iš lūpų.
Eksperimentų metu jiems buvo rodomas vaizdo įrašas be garso.
Tie įrašai buvo daryti tiek gimtąja, tiek užsienio kalba.
Kūdikiai daug ilgiau stebėjo įrašus gimtąja kalba.
Jie akivaizdžiai kreipė į juos daugiau dėmesio.
Tačiau pirmieji kūdikių žodžiai yra tokie patys visame pasaulyje.
„Mama“ ir „tėtis“ – lengva ištarti visomis kalbomis!