Pasikalbėjimų knygelė

lt didelis — mažas (Antonimai)   »   hy big – small

68 [šešiasdešimt aštuoni]

didelis — mažas (Antonimai)

didelis — mažas (Antonimai)

68 [վաթսունութ]

68 [vat’sunut’]

big – small

[mets - p’vok’r]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių Armenian Žaisti Daugiau
didelis ir mažas մ-ծ և -ո-ր մ-- և փ--- մ-ծ և փ-ք- ---------- մեծ և փոքր 0
m--- --- ----k’r m--- y-- p------ m-t- y-v p-v-k-r ---------------- mets yev p’vok’r
Dramblys yra didelis. Փի-ը ----է: Փ--- մ-- է- Փ-ղ- մ-ծ է- ----------- Փիղը մեծ է: 0
P’-g----ets-e P----- m--- e P-i-h- m-t- e ------------- P’ighy mets e
Pelė yra maža. Մո--ը-փ-ք- է: Մ---- փ--- է- Մ-ւ-ը փ-ք- է- ------------- Մուկը փոքր է: 0
Mu-- ---ok’- e M--- p------ e M-k- p-v-k-r e -------------- Muky p’vok’r e
tamsus ir šviesus մո-- և ---սա-որ մ--- և լ------- մ-ւ- և լ-ւ-ա-ո- --------------- մութ և լուսավոր 0
m-t- y-v l--a--r m--- y-- l------ m-t- y-v l-s-v-r ---------------- mut’ yev lusavor
Naktis yra tamsi. Գ---րը---ւ- է: Գ----- մ--- է- Գ-շ-ր- մ-ւ- է- -------------- Գիշերը մութ է: 0
G-------mut’ e G------ m--- e G-s-e-y m-t- e -------------- Gishery mut’ e
Diena yra šviesi. Օ-ը պա-ծ-ռ է: Օ-- պ----- է- Օ-ը պ-յ-ա- է- ------------- Օրը պայծառ է: 0
Or- p--t-ar- e O-- p------- e O-y p-y-s-r- e -------------- Ory paytsarr e
senas ir jaunas ծեր և -ր--ա--րդ ծ-- և ե-------- ծ-ր և ե-ի-ա-ա-դ --------------- ծեր և երիտասարդ 0
t--r-ye- ye-it-sard t--- y-- y--------- t-e- y-v y-r-t-s-r- ------------------- tser yev yeritasard
Mūsų senelis yra labai senas. Մ-- -----ը-շատ ծ---է: Մ-- պ----- շ-- ծ-- է- Մ-ր պ-պ-կ- շ-տ ծ-ր է- --------------------- Մեր պապիկը շատ ծեր է: 0
Me- -ap-k- s--- --er e M-- p----- s--- t--- e M-r p-p-k- s-a- t-e- e ---------------------- Mer papiky shat tser e
Prieš septyniasdešimt metų jis buvo dar jaunas. Յ-թանա---ն--ար- ա--- նա--րի--ս--- -ր: Յ--------- տ--- ա--- ն- ե-------- է-- Յ-թ-ն-ս-ւ- տ-ր- ա-ա- ն- ե-ի-ա-ա-դ է-: ------------------------------------- Յոթանասուն տարի առաջ նա երիտասարդ էր: 0
Yot-a----n t-ri arr-j-n--ye--ta---d--r Y--------- t--- a---- n- y--------- e- Y-t-a-a-u- t-r- a-r-j n- y-r-t-s-r- e- -------------------------------------- Yot’anasun tari arraj na yeritasard er
gražus ir bjaurus գեղ-ց---և տ--ղ գ------ և տ--- գ-ղ-ց-կ և տ-ե- -------------- գեղեցիկ և տգեղ 0
g--h--s’---y-v-----h g--------- y-- t---- g-g-e-s-i- y-v t-e-h -------------------- geghets’ik yev tgegh
Drugelis yra gražus. Թիթեռը գ--ե-իկ է: Թ----- գ------ է- Թ-թ-ռ- գ-ղ-ց-կ է- ----------------- Թիթեռը գեղեցիկ է: 0
T--t’-e-ry-ge-h-t--ik e T--------- g--------- e T-i-’-e-r- g-g-e-s-i- e ----------------------- T’it’yerry geghets’ik e
Voras yra bjaurus. Ս-ր-----ե--է: Ս---- տ--- է- Ս-ր-ը տ-ե- է- ------------- Սարդը տգեղ է: 0
S-rdy----g--e S---- t---- e S-r-y t-e-h e ------------- Sardy tgegh e
storas ir plonas գ-- --նի-ար գ-- և ն---- գ-ր և ն-հ-ր ----------- գեր և նիհար 0
ger yev-ni--r g-- y-- n---- g-r y-v n-h-r ------------- ger yev nihar
Moteris, sverianti 100 (šimtą) kilogramų, yra stora. Կ-նը հ---ո-ր--ի-ո------ --ր--: Կ--- հ------ կ--------- գ-- է- Կ-ն- հ-ր-ո-ր կ-լ-գ-ա-ո- գ-ր է- ------------------------------ Կինը հարյուր կիլոգրամով գեր է: 0
K--y-h--y-- -ilo---mo---er-e K--- h----- k--------- g-- e K-n- h-r-u- k-l-g-a-o- g-r e ---------------------------- Kiny haryur kilogramov ger e
Vyras, sveriantis 50 (penkiasdešmt) kilogramų, yra plonas. Տ--մար-- -----ն-կ-լ----մ-վ--իհ-ր--: Տ------- հ----- կ--------- ն---- է- Տ-ա-ա-դ- հ-ս-ւ- կ-լ-գ-ա-ո- ն-հ-ր է- ----------------------------------- Տղամարդը հիսուն կիլոգրամով նիհար է: 0
T----a-dy--i--- k----r---- nih-r-e T-------- h---- k--------- n---- e T-h-m-r-y h-s-n k-l-g-a-o- n-h-r e ---------------------------------- Tghamardy hisun kilogramov nihar e
brangus ir pigus թ--կ ----ան թ--- և է--- թ-ն- և է-ա- ----------- թանկ և էժան 0
t------ev -z--n t---- y-- e---- t-a-k y-v e-h-n --------------- t’ank yev ezhan
Automobilis yra brangus. Մեքենան--ա-- է: Մ------ թ--- է- Մ-ք-ն-ն թ-ն- է- --------------- Մեքենան թանկ է: 0
M-k-y---n-t’--- e M-------- t---- e M-k-y-n-n t-a-k e ----------------- Mek’yenan t’ank e
Laikraštis yra pigus. Թե--ը----ն է: Թ---- է--- է- Թ-ր-ը է-ա- է- ------------- Թերթը էժան է: 0
T’y--t-y--z----e T------- e---- e T-y-r-’- e-h-n e ---------------- T’yert’y ezhan e

Kalbos kodų perjungimas

Vis daugiau žmonių auga dvikalbėse šeimose. Jie gali kalbėti daugiau nei viena kalba. Daugelis jų dažnai tas kalbas naudoja pakaitomis. Jie nusprendžia, kurią kalbą naudoti tam tikroje situacijoje. Pavyzdžiui, viena kalba jie kalba darbe, kita – namie. Tai darydami jie prisitaiko prie aplinkos. Tačiau taip pat yra galimybė keisti kalbas spontaniškai. Šis fenomenas vadinamas kalbos kodų perjungimu . Keičiant kalbos kodą, kalba pasikeičia vidury kalbėjimo. Tam gali būti daug įvairių priežasčių. Dažnai jie negali rasti tinkamo vienos kalbos žodžio. Kita kalba jie gali geriau save išreikšti. Taip pat gali būti, kad kalbėtojas labiau savimi pasitiki naudodamas vieną kurią kalbą. Jie naudoją šią kalbą privatiems arba asmeniniams reikalams. Kartais kalboje neegzistuoja tam tikras žodis. Tokiu atveju, kalbėtojas turi keisti kalbos kodą. Kartais jie keičia kalbą tam, kad nebūtų suprasti. Tokiu atveju, kalbos kodo pakeitimas tampa lyg ir slapta kalba. Anksčiau toks kalbų maišymas buvo kritikuojamas. Buvo manoma, kad kalbėtojas nesugeba taisyklingai kalbėti nė viena kalba. Šiandien į tai žiūrima kitaip. Kodų keitimas yra laikomas specialia lingvistine kompetencija. Gali būti įdomu stebėti kaip kalbėtojai keičia kalbos kodus. Dažnai jie keičia ne tik kalbą. Keičiami ir kiti bendravimo elementai. Daugelis kita kalba kalba greičiau, garsiau arba labiau akcentuoja. Arba staiga ima daugiau gestikuliuoti, keičia veido išraiškas. Todėl kodo keitimas visada šiek tiek keičia ir kultūrą...