Pasikalbėjimų knygelė

lt Pirkiniai   »   uk Покупки

54 [penkiasdešimt keturi]

Pirkiniai

Pirkiniai

54 [п’ятдесят чотири]

54 [pʺyatdesyat chotyry]

Покупки

[Pokupky]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ukrainiečių Žaisti Daugiau
(Aš) norėčiau pirkti dovaną. Я-х--ів -и-/ ----л- - --пит------рун--. Я х---- б- / х----- б к----- п--------- Я х-т-в б- / х-т-л- б к-п-т- п-д-р-н-к- --------------------------------------- Я хотів би / хотіла б купити подарунок. 0
Y--k-o-i- -y - ----ila b----yt----d--u-ok. Y- k----- b- / k------ b k----- p--------- Y- k-o-i- b- / k-o-i-a b k-p-t- p-d-r-n-k- ------------------------------------------ YA khotiv by / khotila b kupyty podarunok.
Bet ką nors nebrangaus. А---н- д-ж- д--огий. А-- н- д--- д------- А-е н- д-ж- д-р-г-й- -------------------- Але не дуже дорогий. 0
A-- -- d--h--d-rohy--. A-- n- d---- d-------- A-e n- d-z-e d-r-h-y-. ---------------------- Ale ne duzhe dorohyy̆.
Gal rankinę? М-ж-----с--ку? М------ с----- М-ж-и-о с-м-у- -------------- Можливо сумку? 0
Mozhlyv- -u---? M------- s----- M-z-l-v- s-m-u- --------------- Mozhlyvo sumku?
Kokios spalvos norėtumėte? Я--г--------- Ви-- ---іли? Я---- к------ В- б х------ Я-о-о к-л-о-у В- б х-т-л-? -------------------------- Якого кольору Ви б хотіли? 0
Y--o-- -ol-o-- V--- -----ly? Y----- k------ V- b k------- Y-k-h- k-l-o-u V- b k-o-i-y- ---------------------------- Yakoho kolʹoru Vy b khotily?
Juodą, rudą ar baltą? Чо-н-го--ко--чне-ого -и б---го? Ч------- к---------- ч- б------ Ч-р-о-о- к-р-ч-е-о-о ч- б-л-г-? ------------------------------- Чорного, коричневого чи білого? 0
C--r-oho- k-r----ev-h- -h- -i----? C-------- k----------- c-- b------ C-o-n-h-, k-r-c-n-v-h- c-y b-l-h-? ---------------------------------- Chornoho, korychnevoho chy biloho?
Didelę ar mažą? Ве-ику-чи м-ле--к-? В----- ч- м-------- В-л-к- ч- м-л-н-к-? ------------------- Велику чи маленьку? 0
V-ly-u-ch- --le-ʹ--? V----- c-- m-------- V-l-k- c-y m-l-n-k-? -------------------- Velyku chy malenʹku?
Ar galiu šitą pasižiūrėti? Ч- -ож- - на--- ---н--и? Ч- м--- я н- ц- г------- Ч- м-ж- я н- ц- г-я-у-и- ------------------------ Чи можу я на цю глянути? 0
C-y --z----a-na--syu h--a--ty? C-- m---- y- n- t--- h-------- C-y m-z-u y- n- t-y- h-y-n-t-? ------------------------------ Chy mozhu ya na tsyu hlyanuty?
Ar ji odinė? В-на -к--я-а? В--- ш------- В-н- ш-і-я-а- ------------- Вона шкіряна? 0
Vona sh-i--an-? V--- s--------- V-n- s-k-r-a-a- --------------- Vona shkiryana?
Ar ji iš odos pakaitalo? Ч- во------ш----ог--м--ер----? Ч- в--- з- ш------- м--------- Ч- в-н- з- ш-у-н-г- м-т-р-а-у- ------------------------------ Чи вона зі штучного матеріалу? 0
C-y -o-a-z- sh-u-----o -------lu? C-- v--- z- s--------- m--------- C-y v-n- z- s-t-c-n-h- m-t-r-a-u- --------------------------------- Chy vona zi shtuchnoho materialu?
Žinoma, iš odos. З--ш-іри- --и-----. З- ш----- з-------- З- ш-і-и- з-и-а-н-. ------------------- Зі шкіри, звичайно. 0
Zi-sh--ry- zvyc------. Z- s------ z---------- Z- s-k-r-, z-y-h-y-n-. ---------------------- Zi shkiry, zvychay̆no.
Tai labai gera kokybė. Це д-же-хо-о-а --іс-ь. Ц- д--- х----- я------ Ц- д-ж- х-р-ш- я-і-т-. ---------------------- Це дуже хороша якість. 0
T-e d---- ----o--a---k-s--. T-- d---- k------- y------- T-e d-z-e k-o-o-h- y-k-s-ʹ- --------------------------- Tse duzhe khorosha yakistʹ.
Ir rankinė tikrai nebrangi. І-су--а дій--- -ов-і- -- д-----. І с---- д----- з----- н- д------ І с-м-а д-й-н- з-в-і- н- д-р-г-. -------------------------------- І сумка дійсно зовсім не дорога. 0
I-su-ka---y-sn- -o---- ne-d----a. I s---- d------ z----- n- d------ I s-m-a d-y-s-o z-v-i- n- d-r-h-. --------------------------------- I sumka diy̆sno zovsim ne doroha.
Ji man patinka. Ця--е-і подобаєть--. Ц- м--- п----------- Ц- м-н- п-д-б-є-ь-я- -------------------- Ця мені подобається. 0
T--a men- --d--ay-tʹs-a. T--- m--- p------------- T-y- m-n- p-d-b-y-t-s-a- ------------------------ Tsya meni podobayetʹsya.
Aš ją perku. Я ----і-ь-у. Я ц- в------ Я ц- в-з-м-. ------------ Я цю візьму. 0
YA --yu-v-----. Y- t--- v------ Y- t-y- v-z-m-. --------------- YA tsyu vizʹmu.
Ar prireikus galėsiu ją pakeisti kita? Ч--м-жу я-ц- --мі-я-и? Ч- м--- я ц- о-------- Ч- м-ж- я ц- о-м-н-т-? ---------------------- Чи можу я цю обміняти? 0
Chy -o--u ya----- -bmi-ya--? C-- m---- y- t--- o--------- C-y m-z-u y- t-y- o-m-n-a-y- ---------------------------- Chy mozhu ya tsyu obminyaty?
Savaime suprantama. З--ч-йн-. З-------- З-и-а-н-. --------- Звичайно. 0
Z--c-a----. Z---------- Z-y-h-y-n-. ----------- Zvychay̆no.
Mes ją supakuosime kaip dovaną. М- з-пак-є----- як -од---но-. М- з-------- ї- я- п--------- М- з-п-к-є-о ї- я- п-д-р-н-к- ----------------------------- Ми запакуємо її як подарунок. 0
My--a-----em--ïi----k-po------k. M- z--------- i--- y-- p--------- M- z-p-k-y-m- i-i- y-k p-d-r-n-k- --------------------------------- My zapakuyemo ïï yak podarunok.
Štai ten yra kasa. К--а--ам. К--- т--- К-с- т-м- --------- Каса там. 0
Ka-a -a-. K--- t--- K-s- t-m- --------- Kasa tam.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kas ką supranta?

Pasaulyje gyvena apie 7 milijardai žmonių. Ir visi kalba kokia nors kalba. Deja, bet ta kalba ne visada yra ta pati. Tad, norėdami susikalbėti su kitomis tautomis, turime išmokti kalbų. O tai neretai vargina. Tačiau yra kalbų, kurios yra labai panašios. Tie žmonės geriau vienas kitą suprantą net neišmokę kitos kalbos. Tai vadinama abipusiu suprantamumu . Išskiriami du jo variantai. Pirmasis vadinamas žodiniu abipusiu suprantamumu. Tokiu atveju kalbėtojai supranta vienas kitą kalbėdami. Tačiau jie nesupranta rašytinės kitos kalbos sistemos. Taip yra todėl, kad kalbos skiriasi rašytinėmis formomis. To pavyzdžiai yra indų ir urdu kalbos. Antrasis variantas vadinamas rašytiniu abipusiu suprantamumu. Tokiu atveju kalba suprantama ašytinėje savo formoje. Tačiau kalbėdami šių kalbų atstovai vienas kito nesupranta. Taip yra todėl, kad jų tarimas yra labai skirtingas. To pavyzdžiai būtų vokiečių ir olandų kalbos. Artimiausios kalbos yra susijusios tiek rašyba, tiek tarimu. Tai reiškia, kad jos yra abipusiai suprantamos tiek šnekamąja, tiek rašytine forma. To pavyzdžiai būtų rusų ir ukrainiečių bei tailandiečių ir laosiečių kalba. Taip pat yra ir asimetrinė abipusio suprantamumo forma. Taip nutinka, kai kalbėtojai vienas kitą supranta nevienodai. Portugalai supranta ispanus geriau nei ispanai supranta portugalus. Austrai supranta vokiečius geriau nei vokiečiai austrus. Šiuose pavyzdžiuose kliūtimi tampa tarimas ir dialektas. Tas, kas nori tikrai gerai pasikalbėti, turi išmokti ką nors naujo...