Pasikalbėjimų knygelė

lt Kilmininkas   »   uk Родовий відмінок

99 [devyniasdešimt devyni]

Kilmininkas

Kilmininkas

99 [дев’яносто дев’ять]

99 [devʺyanosto devʺyatʹ]

Родовий відмінок

[Rodovyy̆ vidminok]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ukrainiečių Žaisti Daugiau
mano draugės katė кі-ка-моєї -од--ги к---- м--- п------ к-ш-а м-є- п-д-у-и ------------------ кішка моєї подруги 0
k-s-ka---yeï--od--hy k----- m----- p------ k-s-k- m-y-i- p-d-u-y --------------------- kishka moyeï podruhy
mano draugo šuo соб-к--мо-о--ру-а с----- м--- д---- с-б-к- м-г- д-у-а ----------------- собака мого друга 0
s-bak------ --uha s----- m--- d---- s-b-k- m-h- d-u-a ----------------- sobaka moho druha
mano vaikų žaislai ігр-шк- ---х--і-ей і------ м--- д---- і-р-ш-и м-ї- д-т-й ------------------ іграшки моїх дітей 0
ihr-shky----̈k- -i---̆ i------- m----- d----- i-r-s-k- m-i-k- d-t-y- ---------------------- ihrashky moïkh ditey̆
Tai mano bendradarbio paltas. це –--а-ьт- м----к-лег-. ц- – п----- м--- к------ ц- – п-л-т- м-г- к-л-г-. ------------------------ це – пальто мого колеги. 0
tse --p-l-to--oh--ko--hy. t-- – p----- m--- k------ t-e – p-l-t- m-h- k-l-h-. ------------------------- tse – palʹto moho kolehy.
Tai mano bendradarbės automobilis. Ц---------о-і-- --єї-к----и. Ц- – а--------- м--- к------ Ц- – а-т-м-б-л- м-є- к-л-г-. ---------------------------- Це – автомобіль моєї колеги. 0
Ts--– av--mob-----oye-- ko----. T-- – a--------- m----- k------ T-e – a-t-m-b-l- m-y-i- k-l-h-. ------------------------------- Tse – avtomobilʹ moyeï kolehy.
Tai mano bendradarbių darbas. Це-– р-бот- м--х -о---. Ц- – р----- м--- к----- Ц- – р-б-т- м-ї- к-л-г- ----------------------- Це – робота моїх колег. 0
Ts-----o---a-m----- kole-. T-- – r----- m----- k----- T-e – r-b-t- m-i-k- k-l-h- -------------------------- Tse – robota moïkh koleh.
Marškinių saga Ištrūko. Ґ--з-к -ід-е----в-- -----к-. Ґ----- в------- в-- с------- Ґ-д-и- в-д-е-і- в-д с-р-ч-и- ---------------------------- Ґудзик відлетів від сорочки. 0
Gud--k vidl-t-v--id --r-ch-y. G----- v------- v-- s-------- G-d-y- v-d-e-i- v-d s-r-c-k-. ----------------------------- Gudzyk vidletiv vid sorochky.
Dingo garažo raktas. Н--а--ключа-від г-ража. Н---- к---- в-- г------ Н-м-є к-ю-а в-д г-р-ж-. ----------------------- Немає ключа від гаража. 0
Ne-aye-kl--c----i- --r--h-. N----- k------ v-- h------- N-m-y- k-y-c-a v-d h-r-z-a- --------------------------- Nemaye klyucha vid harazha.
Šefo kompiuteris (yra) sugedęs. К----ю-е- к--і---к- зі---ва-и-. К-------- к-------- з---------- К-м-’-т-р к-р-в-и-а з-п-о-а-и-. ------------------------------- Комп’ютер керівника зіпсований. 0
K-mp'--ter-kerivny-a--i-----n---. K--------- k-------- z----------- K-m-'-u-e- k-r-v-y-a z-p-o-a-y-̆- --------------------------------- Komp'yuter kerivnyka zipsovanyy̆.
Kas yra mergaitės tėvai? Хт- ---ь-----в-инки? Х-- б----- д-------- Х-о б-т-к- д-в-и-к-? -------------------- Хто батьки дівчинки? 0
Khto b-tʹk--div-h-nky ? K--- b----- d-------- ? K-t- b-t-k- d-v-h-n-y ? ----------------------- Khto batʹky divchynky ?
Kaip man atvykti į jūsų tėvų namus? Я- --о-т--д------нк--її б-тьк--? Я- п----- д- б------ ї- б------- Я- п-о-т- д- б-д-н-у ї- б-т-к-в- -------------------------------- Як пройти до будинку її батьків? 0
Y----ro-̆----o b--y-ku -̈-- -a-ʹ-iv? Y-- p------ d- b------ i--- b------- Y-k p-o-̆-y d- b-d-n-u i-i- b-t-k-v- ------------------------------------ Yak proy̆ty do budynku ïï batʹkiv?
Namas stovi gatvės gale. Б--ин-к в к---і -у-и-і. Б------ в к---- в------ Б-д-н-к в к-н-і в-л-ц-. ----------------------- Будинок в кінці вулиці. 0
Bu-yno- v --n-si vuly-si. B------ v k----- v------- B-d-n-k v k-n-s- v-l-t-i- ------------------------- Budynok v kintsi vulytsi.
Kaip vadinasi Šveicarijos sostinė? Як на-ива--ьс- ст--иц- Шв----р--? Я- н---------- с------ Ш--------- Я- н-з-в-є-ь-я с-о-и-я Ш-е-ц-р-ї- --------------------------------- Як називається столиця Швейцарії? 0
Ya--n--yv-ye--s-- s---y----------̆-s----̈? Y-- n------------ s-------- S------------- Y-k n-z-v-y-t-s-a s-o-y-s-a S-v-y-t-a-i-̈- ------------------------------------------ Yak nazyvayetʹsya stolytsya Shvey̆tsariï?
Koks (yra) knygos pavadinimas? Я--наз----т-ся к--га? Я- н---------- к----- Я- н-з-в-є-ь-я к-и-а- --------------------- Як називається книга? 0
Yak --z-v----ʹ--a k--h-? Y-- n------------ k----- Y-k n-z-v-y-t-s-a k-y-a- ------------------------ Yak nazyvayetʹsya knyha?
Kokie kaimynų vaikų vardai? Як зв--- --т-- -у-----? Я- з---- д---- с------- Я- з-а-и д-т-й с-с-д-в- ----------------------- Як звати дітей сусідів? 0
Yak zva----itey̆ s-s----? Y-- z---- d----- s------- Y-k z-a-y d-t-y- s-s-d-v- ------------------------- Yak zvaty ditey̆ susidiv?
Kada mokinių atostogos? К--и ----т-й-ка-ікул-? К--- у д---- к-------- К-л- у д-т-й к-н-к-л-? ---------------------- Коли у дітей канікули? 0
K--- u-dit--̆ -an-ku-y? K--- u d----- k-------- K-l- u d-t-y- k-n-k-l-? ----------------------- Koly u ditey̆ kanikuly?
Kokios šio gydytojo priėmimo valandos? Ко-и ----м---л-к-р? К--- п------ л----- К-л- п-и-м-є л-к-р- ------------------- Коли приймає лікар? 0
K-ly--r-y̆-ay--l-k--? K--- p-------- l----- K-l- p-y-̆-a-e l-k-r- --------------------- Koly pryy̆maye likar?
Kokios yra muziejaus darbo valandos? К-л- м-з---в---и---ий? К--- м---- в---------- К-л- м-з-й в-д-и-е-и-? ---------------------- Коли музей відчинений? 0
Ko-y mu--y̆-vi----n-n-y̆? K--- m----- v------------ K-l- m-z-y- v-d-h-n-n-y-? ------------------------- Koly muzey̆ vidchynenyy̆?

Didesnė koncentracija = geresnis mokymasis

Kai mokomės, privalome susikaupti. Visas mūsų dėmesys turi būti nukreiptas į vieną dalyką. Sugebėjimas susikaupti nėra įgimtas. Visų pirma, turime to išmokti. Paprastai to išmokstama darželyje arba mokykloje. Šešerių metų vaikai gali susikaupti apie 15 minučių. Keturiolikmečiai susikaupia dvigubai ilgesniam laikui. Suaugusiųjų sutelktas dėmesys išsilaiko apie 45 minutes. Po tam tikro laiko dėmesys mažėja. Tuomet besimokantieji praranda susidomėjimą. Jie taip pat gali pavargti arba patirti stresą. Todėl mokymasis tampa daug sudėtingesnis. Atmintis nebeišgali taip gerai išlaikyti medžiagos. Tačiau galima išmokti susikaupti. Labai svarbu prieš mokantis gerai išsimiegoti. Pavargęs žmogus gali susikaupti tik trumpam laikui. Pavargę darome daugiau klaidų. Mūsų dėmesį taip pat veikia emocijos. Norintieji efektyviai mokytis turėtų būti neutralios būsenos. Per daug teigiamų ar neigiamų emocijų gali sutrukdyti mokymosi procesui. Žinoma, žmogus negali visada sukontroliuoti savo jausmų. Tačiau mokantis galima pasistengti juos ignoruoti. Tas, kuris nori susikaupti, turi būti motyvuotas. Mokydamiesi visada turėtume prisiminti tikslą. Tik tuomet mūsų smegenys bus pasiruošusios susikaupti. Dėmesiui sukaupti svarbi ir tyli aplinka. Be to, mokantis reikėtų gerti daug vandens – padeda neužmigti. Tas, kuris laikysis šių patarimų, tikrai sugebės ilgiau išlaikyti dėmesį!