Pasikalbėjimų knygelė

lt didelis — mažas (Antonimai)   »   mk голем – мал

68 [šešiasdešimt aštuoni]

didelis — mažas (Antonimai)

didelis — mažas (Antonimai)

68 [шеесет и осум]

68 [shyeyesyet i osoom]

голем – мал

[guolyem – mal]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių makedoniečių Žaisti Daugiau
didelis ir mažas г------ --л голем и мал г-л-м и м-л ----------- голем и мал 0
g-o-y-m-i -al guolyem i mal g-o-y-m i m-l ------------- guolyem i mal
Dramblys yra didelis. Сл--от е--ол--. Слонот е голем. С-о-о- е г-л-м- --------------- Слонот е голем. 0
Sl-n-- -- -u-ly-m. Slonot ye guolyem. S-o-o- y- g-o-y-m- ------------------ Slonot ye guolyem.
Pelė yra maža. Г-уше--т е---л. Глушецот е мал. Г-у-е-о- е м-л- --------------- Глушецот е мал. 0
Gu--o--ye--o- ye-ma-. Gulooshyetzot ye mal. G-l-o-h-e-z-t y- m-l- --------------------- Gulooshyetzot ye mal.
tamsus ir šviesus те-е- - -в--ол темен и светол т-м-н и с-е-о- -------------- темен и светол 0
t--m--- - sv-e--l tyemyen i svyetol t-e-y-n i s-y-t-l ----------------- tyemyen i svyetol
Naktis yra tamsi. Ноќ------емн-. Ноќта е темна. Н-ќ-а е т-м-а- -------------- Ноќта е темна. 0
Nokjt---- -yem--. Nokjta ye tyemna. N-k-t- y- t-e-n-. ----------------- Nokjta ye tyemna.
Diena yra šviesi. Ден-т --с-ет--. Денот е светол. Д-н-т е с-е-о-. --------------- Денот е светол. 0
D----t ye---y-to-. Dyenot ye svyetol. D-e-o- y- s-y-t-l- ------------------ Dyenot ye svyetol.
senas ir jaunas с----- ---д стар и млад с-а- и м-а- ----------- стар и млад 0
st-- i-m-ad star i mlad s-a- i m-a- ----------- star i mlad
Mūsų senelis yra labai senas. Наш-от-д-д--е-мног- с---. Нашиот дедо е многу стар. Н-ш-о- д-д- е м-о-у с-а-. ------------------------- Нашиот дедо е многу стар. 0
Na-h--- d-edo-y- -----o- s--r. Nashiot dyedo ye mnoguoo star. N-s-i-t d-e-o y- m-o-u-o s-a-. ------------------------------ Nashiot dyedo ye mnoguoo star.
Prieš septyniasdešimt metų jis buvo dar jaunas. Пред--0-годи-- -е-- уш-е---ад. Пред 70 години беше уште млад. П-е- 7- г-д-н- б-ш- у-т- м-а-. ------------------------------ Пред 70 години беше уште млад. 0
Pr-ed--- guo---i-by-shy----sh--- m-a-. Pryed 70 guodini byeshye ooshtye mlad. P-y-d 7- g-o-i-i b-e-h-e o-s-t-e m-a-. -------------------------------------- Pryed 70 guodini byeshye ooshtye mlad.
gražus ir bjaurus у--в и грд убав и грд у-а- и г-д ---------- убав и грд 0
oob-v i-gu-d oobav i gurd o-b-v i g-r- ------------ oobav i gurd
Drugelis yra gražus. Пепе---к-та - убав-. Пеперутката е убава. П-п-р-т-а-а е у-а-а- -------------------- Пеперутката е убава. 0
Pyep-e-oo--a-a -e-oo--v-. Pyepyerootkata ye oobava. P-e-y-r-o-k-t- y- o-b-v-. ------------------------- Pyepyerootkata ye oobava.
Voras yra bjaurus. П----о- ----д. Пајакот е грд. П-ј-к-т е г-д- -------------- Пајакот е грд. 0
Pa-ak-- ye-g---. Paјakot ye gurd. P-ј-k-t y- g-r-. ---------------- Paјakot ye gurd.
storas ir plonas де----и-сла- -----ок дебел и слаб / тенок д-б-л и с-а- / т-н-к -------------------- дебел и слаб / тенок 0
d-e-----i-sl-b / ty-n-k dyebyel i slab / tyenok d-e-y-l i s-a- / t-e-o- ----------------------- dyebyel i slab / tyenok
Moteris, sverianti 100 (šimtą) kilogramų, yra stora. Же-а с------к-лограми-е д-б---. Жена со 100 килограми е дебела. Ж-н- с- 1-0 к-л-г-а-и е д-б-л-. ------------------------------- Жена со 100 килограми е дебела. 0
ʐ-----s--1---k---gura-- y- d--b-ela. ʐyena so 100 kilogurami ye dyebyela. ʐ-e-a s- 1-0 k-l-g-r-m- y- d-e-y-l-. ------------------------------------ ʐyena so 100 kilogurami ye dyebyela.
Vyras, sveriantis 50 (penkiasdešmt) kilogramų, yra plonas. М-ж -о -- кил--рам--- -лаб. Маж со 50 килограми е слаб. М-ж с- 5- к-л-г-а-и е с-а-. --------------------------- Маж со 50 килограми е слаб. 0
M----- -0 kilo-u---i-y- s-a-. Maʐ so 50 kilogurami ye slab. M-ʐ s- 5- k-l-g-r-m- y- s-a-. ----------------------------- Maʐ so 50 kilogurami ye slab.
brangus ir pigus с-ап-и--в-ин скап и евтин с-а- и е-т-н ------------ скап и евтин 0
s--p i--evt-n skap i yevtin s-a- i y-v-i- ------------- skap i yevtin
Automobilis yra brangus. А-т-моби-от-----ап. Автомобилот е скап. А-т-м-б-л-т е с-а-. ------------------- Автомобилот е скап. 0
A-t------o---e--ka-. Avtomobilot ye skap. A-t-m-b-l-t y- s-a-. -------------------- Avtomobilot ye skap.
Laikraštis yra pigus. Вес--к-т---ев-ин. Весникот е евтин. В-с-и-о- е е-т-н- ----------------- Весникот е евтин. 0
V-e--ik-- -- ye--in. Vyesnikot ye yevtin. V-e-n-k-t y- y-v-i-. -------------------- Vyesnikot ye yevtin.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kalbos kodų perjungimas

Vis daugiau žmonių auga dvikalbėse šeimose. Jie gali kalbėti daugiau nei viena kalba. Daugelis jų dažnai tas kalbas naudoja pakaitomis. Jie nusprendžia, kurią kalbą naudoti tam tikroje situacijoje. Pavyzdžiui, viena kalba jie kalba darbe, kita – namie. Tai darydami jie prisitaiko prie aplinkos. Tačiau taip pat yra galimybė keisti kalbas spontaniškai. Šis fenomenas vadinamas kalbos kodų perjungimu . Keičiant kalbos kodą, kalba pasikeičia vidury kalbėjimo. Tam gali būti daug įvairių priežasčių. Dažnai jie negali rasti tinkamo vienos kalbos žodžio. Kita kalba jie gali geriau save išreikšti. Taip pat gali būti, kad kalbėtojas labiau savimi pasitiki naudodamas vieną kurią kalbą. Jie naudoją šią kalbą privatiems arba asmeniniams reikalams. Kartais kalboje neegzistuoja tam tikras žodis. Tokiu atveju, kalbėtojas turi keisti kalbos kodą. Kartais jie keičia kalbą tam, kad nebūtų suprasti. Tokiu atveju, kalbos kodo pakeitimas tampa lyg ir slapta kalba. Anksčiau toks kalbų maišymas buvo kritikuojamas. Buvo manoma, kad kalbėtojas nesugeba taisyklingai kalbėti nė viena kalba. Šiandien į tai žiūrima kitaip. Kodų keitimas yra laikomas specialia lingvistine kompetencija. Gali būti įdomu stebėti kaip kalbėtojai keičia kalbos kodus. Dažnai jie keičia ne tik kalbą. Keičiami ir kiti bendravimo elementai. Daugelis kita kalba kalba greičiau, garsiau arba labiau akcentuoja. Arba staiga ima daugiau gestikuliuoti, keičia veido išraiškas. Todėl kodo keitimas visada šiek tiek keičia ir kultūrą...