Frazlibro

eo devi fari ion   »   lt ką privalėti

72 [sepdek du]

devi fari ion

devi fari ion

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

Elektu kiel vi volas vidi la tradukon:   
esperanto litova Ludu Pli
devi pr------- / t----i privalėti / turėti 0
Mi devas sendi la leteron. Aš p------- / t---- i------- l-----. Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. 0
Mi devas pagi la hotelon. Aš p------- / t---- s------- u- v-------. Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. 0
Vi devas frue ellitiĝi. Tu t--- a----- k-----. Tu turi anksti keltis. 0
Vi devas multe labori. Tu t--- d--- d-----. Tu turi daug dirbti. 0
Vi devas esti akurata. Tu t--- n-------- / b--- p--------- / a----- l----. Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. 0
Li devas plenigi la benzinujon. Ji- t--- p--------- d-----. Jis turi prisipilti degalų. 0
Li devas ripari la aŭton. Ji- t--- s----------- a---------. Jis turi suremontuoti automobilį. 0
Li devas lavi la aŭton. Ji- t--- n------- a---------. Jis turi nuplauti automobilį. 0
Ŝi devas aĉetumi. Ji t--- a---------. Ji turi apsipirkti. 0
Ŝi devas purigadi la loĝejon. Ji t--- t------- b---. Ji turi tvarkyti butą. 0
Ŝi devas lavi la lavotaĵon. Ji t--- s------ s---------. Ji turi skalbti skalbinius. 0
Ni devas tuj iri al la lernejo. (M--) t--- t----- e--- į m------. (Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. 0
Ni devas tuj iri al la laborejo. (M--) t--- t----- e--- į d----. (Mes) tuoj turime eiti į darbą. 0
Ni devas tuj iri al la doktoro. (M--) t--- t----- e--- p-- g-------. (Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. 0
Vi devas atendi la buson. (J--) t----- l----- a-------. (Jūs) turite laukti autobuso. 0
Vi devas atendi la trajnon. (J--) t----- l----- t--------. (Jūs) turite laukti traukinio. 0
Vi devas atendi la taksion. (J--) t----- l----- t----. (Jūs) turite laukti taksi. 0

Kial ekzistas tiom multaj malsamaj lingvoj?

Ekzistas hodiaŭ pli ol 6000 malsamaj lingvoj en la mondo. Tial ni bezonas interpretistojn kaj tradukistojn. Antaŭ longega tempo ĉiuj ankoraŭ parolis la saman lingvon. Sed tio ŝanĝiĝis kiam la homoj ekmigris. Ili forlasis sian hejman Afrikon kaj disvastiĝis sur la terglobon. Tiu spaca disiĝo kondukis ankaŭ al lingva disiĝo. Ĉar ĉiu popolo evoluigis sian propran komunikan formon. Multaj malsamaj lingvoj estiĝis el la komuna pralingvo. Sed la homoj neniam restis longe samloke. Tiel la lingvoj pli kaj pli disiĝis unu de la alia. Neniu komuna radiko plu rekoneblis iam poste. Krome, neniu popolo izolite vivis dum jarmiloj. Ĉiam estis kontakto kun aliaj popoloj. Tio modifis la lingvojn. Ili prenis erojn el fremdaj lingvoj aŭ ili miksiĝis. La pluevoluo de la lingvoj do neniam ĉesis. La migroj kaj la kontaktoj do klarigas la multnombrecon de la lingvoj. Sed kial la lingvoj tiom diferencas estas alia demando. Ĉiu evoluhistorio sekvas difinitajn regulojn. Ke la lingvoj estas tiaj, kiaj ili estas, devas do havi kialojn. Pri tiuj kialoj delonge interesiĝas la sciencistoj. Ili ŝatus scii kial la lingvoj diference evoluis. Por tion esplori, oni devas postĉasi la historion de la lingvoj. Tiel identigeblas kio kiam modifiĝis. Ankoraŭ ne sciatas tio, kio influas la evoluon de la lingvoj. Sed la kulturaj faktoroj ŝajnas pli gravaj ol la biologiaj. Tio signifas ke la historio de la popoloj formis ilian lingvon. La lingvoj rakontas al ni evidente pli ol ni kredas...