Pasikalbėjimų knygelė

lt Laikrodžio laikas   »   ja 時刻

8 [aštuoni]

Laikrodžio laikas

Laikrodžio laikas

8 [八]

8 [hachi]

時刻

[jikoku]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių japonų Žaisti Daugiau
Atsiprašau! すみません ! すみません ! すみません ! すみません ! すみません ! 0
sumimase-! s--------- s-m-m-s-n- ---------- sumimasen!
Atsiprašau, kiek dabar valandų? 今 、 何時 です か ? 今 、 何時 です か ? 今 、 何時 です か ? 今 、 何時 です か ? 今 、 何時 です か ? 0
ima,--t-u-esu-a? i--- i---------- i-a- i-s-d-s-k-? ---------------- ima, itsudesuka?
Labai ačiū. どうも ありがとう ございます 。 どうも ありがとう ございます 。 どうも ありがとう ございます 。 どうも ありがとう ございます 。 どうも ありがとう ございます 。 0
dōmo ar-g---go----a--. d--- a---------------- d-m- a-i-a-ō-o-a-m-s-. ---------------------- dōmo arigatōgozaimasu.
Pirma valanda. 一時 です 。 一時 です 。 一時 です 。 一時 です 。 一時 です 。 0
ic----de--. i---------- i-h-j-d-s-. ----------- ichijidesu.
Dvi valandos / antra valanda. 二時 です 。 二時 です 。 二時 です 。 二時 です 。 二時 です 。 0
ni--i-esu. n--------- n---i-e-u- ---------- ni-jidesu.
Trys valandos / trečia valanda. 三時 です 。 三時 です 。 三時 です 。 三時 です 。 三時 です 。 0
sa---i--su. s---------- s-n-j-d-s-. ----------- san-jidesu.
Keturios valandos / ketvirta valanda. 四時 です 。 四時 です 。 四時 です 。 四時 です 。 四時 です 。 0
s-i--ide-u. s---------- s-i-j-d-s-. ----------- shi-jidesu.
Penkios valandos / penkta valanda. 五時 です 。 五時 です 。 五時 です 。 五時 です 。 五時 です 。 0
g-j-d-s-. g-------- g-j-d-s-. --------- gojidesu.
Šešios valandos / šešta valanda. 六時 です 。 六時 です 。 六時 です 。 六時 です 。 六時 です 。 0
roku--i--s-. r----------- r-k---i-e-u- ------------ roku-jidesu.
Septynios valandos / septinta valanda. 七時 です 。 七時 です 。 七時 です 。 七時 です 。 七時 です 。 0
shichij---su. s------------ s-i-h-j-d-s-. ------------- shichijidesu.
Aštuonios valandos / aštunta valanda. 八時 です 。 八時 です 。 八時 です 。 八時 です 。 八時 です 。 0
hachi--desu. h----------- h-c-i-i-e-u- ------------ hachijidesu.
Devynios valandos / devinta valanda. 九時 です 。 九時 です 。 九時 です 。 九時 です 。 九時 です 。 0
k-j---su. k-------- k-j-d-s-. --------- kujidesu.
Dešimt valandų / dešimta valanda. 十時 です 。 十時 です 。 十時 です 。 十時 です 。 十時 です 。 0
j-j-d-s-. j-------- j-j-d-s-. --------- jūjidesu.
Vienuolika valandų / vienuolikta valanda. 十一時 です 。 十一時 です 。 十一時 です 。 十一時 です 。 十一時 です 。 0
j---chi-----s-. j- i----------- j- i-h---i-e-u- --------------- jū ichi-jidesu.
Dvylika valandų / dvylikta valanda. 十二時 です 。 十二時 です 。 十二時 です 。 十二時 です 。 十二時 です 。 0
jūn--o-ide-u. j------------ j-n-t-k-d-s-. ------------- jūnitokidesu.
Minutė turi šešiasdešimt sekundžių. 一分は 六十秒 です 。 一分は 六十秒 です 。 一分は 六十秒 です 。 一分は 六十秒 です 。 一分は 六十秒 です 。 0
ic-i-u--- ro-u-----yō-e-u. i----- w- r--- j---------- i-h-b- w- r-k- j---y-d-s-. -------------------------- ichibu wa roku jū-byōdesu.
Valanda turi šešiasdešimt minučių. 一時間は 六十分 です 。 一時間は 六十分 です 。 一時間は 六十分 です 。 一時間は 六十分 です 。 一時間は 六十分 です 。 0
ic-iji-an ---r--u j------su. i-------- w- r--- j--------- i-h-j-k-n w- r-k- j-b-n-e-u- ---------------------------- ichijikan wa roku jūbundesu.
Para turi dvidešimt keturias valandas. 一日は 二十四時間 です 。 一日は 二十四時間 です 。 一日は 二十四時間 です 。 一日は 二十四時間 です 。 一日は 二十四時間 です 。 0
ts-it--hi-wa ni--ū-s---ji-------. t-------- w- n- j- s------------- t-u-t-c-i w- n- j- s-i-j-k-n-e-u- --------------------------------- tsuitachi wa ni jū shi-jikandesu.

Kalbų šeimos

Žemėje gyvena apie 7 milijardai žmonių. Ir jie kalba apie 7000 skirtingų kalbų! Kaip ir žmonės, kalbos gali būti giminingos. O tai reiškia, kad jos kyla iš tų pačių šaknų. Taip pat yra ir visiškai izoliuotų kalbų. Jos nėra genetiškai susijusios su jokiomis kitomis kalbomis. Pavyzdžiui, Europoje baskų kalba yra laikoma izoliuota. Tačiau dauguma kalbų turi „tėvus“, „vaikus“ ar „giminaičius“. Jos priklauso tam tikrai kalbų šeimai. Lygindami kalbas galime pastebėti, ar jos panašios. Lingvistai šiandien suskaičiuoja apie 300 tokių genetiškų junginių. Tarp jų yra 180 šeimų, kurios susideda iš daugiau nei vienos kalbos. Visos kitos – tai 120 izoliuotų kalbų. Didžiausia kalbų šeima yra indoeuropiečių. Ji susideda iš maždaug 280 kalbų. Tarp jų yra romanų, germanų ir slavų kalbos. Šios šeimos kalbomis visuose žemynuose kalba daugiau nei trys milijardai žmonių. Kinų-tibetiečių kalbų šeima dominuoja Azijoje. Tomis kalbomis kalba daugiau nei 1,3 milijardo žmonių. Pagrindinė kinų-tibetiečių šeimos kalba yra kinų. Trečioji didžiausia kalbų šeima gyvuoja Afrikoje. Ji pavadinta pagal savo apimamą teritoriją – Nigerio-Kongo kalbų šeima. Tai šeimai priklauso „vos“ 350 milijonų kalbėtojų. Šios šeimos pagrindinė kalba yra suahilių. Dažniausiai, kuo artimesnis ryšys tarp kalbų, tuo lengviau jos suprantamos. Žmonės, kalbantys giminingomis kalbomis, labai gerai viens kitą supranta. Jie gana greitai gali išmokti giminingą kalbą. Tad, mokykitės kalbų – susitikti su giminaičiais visada malonu!