Pasikalbėjimų knygelė

lt Metų laikai ir oras   »   fi Vuodenajat ja sää

16 [šešiolika]

Metų laikai ir oras

Metų laikai ir oras

16 [kuusitoista]

Vuodenajat ja sää

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
Tai metų laikai: N----ov-- --o--n-j--: Nämä ovat vuodenajat: N-m- o-a- v-o-e-a-a-: --------------------- Nämä ovat vuodenajat: 0
pavasaris, vasara, ke---, -esä kevät, kesä k-v-t- k-s- ----------- kevät, kesä 0
ruduo ir žiema. s--sy------lvi. syksy ja talvi. s-k-y j- t-l-i- --------------- syksy ja talvi. 0
Vasara (yra) karšta. K--- -- ----a. Kesä on kuuma. K-s- o- k-u-a- -------------- Kesä on kuuma. 0
Vasarą šviečia saulė. K-s--l- p---taa a-r-n--. Kesällä paistaa aurinko. K-s-l-ä p-i-t-a a-r-n-o- ------------------------ Kesällä paistaa aurinko. 0
Vasarą (mes) mėgstame (eiti) pasivaikščioti. K--ällä-me-emme--ie-e---ä---ä--ly-le. Kesällä menemme mielellään kävelylle. K-s-l-ä m-n-m-e m-e-e-l-ä- k-v-l-l-e- ------------------------------------- Kesällä menemme mielellään kävelylle. 0
Žiema (yra) šalta. Talvi--n ky---. Talvi on kylmä. T-l-i o- k-l-ä- --------------- Talvi on kylmä. 0
Žiemą sninga arba lyja. T----l-a-s--aa-lu-ta --i-v-t-ä. Talvella sataa lunta tai vettä. T-l-e-l- s-t-a l-n-a t-i v-t-ä- ------------------------------- Talvella sataa lunta tai vettä. 0
Žiemą (mes) mėgstame būti namie. T--ve--a -e---äm-e-m----ll-än----i-n. Talvella me jäämme mielellään kotiin. T-l-e-l- m- j-ä-m- m-e-e-l-ä- k-t-i-. ------------------------------------- Talvella me jäämme mielellään kotiin. 0
Šalta. O- k--mä. On kylmä. O- k-l-ä- --------- On kylmä. 0
Lyja. S----. Sataa. S-t-a- ------ Sataa. 0
Vėjuota. O----ulist-. On tuulista. O- t-u-i-t-. ------------ On tuulista. 0
Šilta. On-l--m--t-. On lämmintä. O- l-m-i-t-. ------------ On lämmintä. 0
Saulėta. O- au-i-k----a. On aurinkoista. O- a-r-n-o-s-a- --------------- On aurinkoista. 0
Giedra. O- kir-----. On kirkasta. O- k-r-a-t-. ------------ On kirkasta. 0
Koks šiandien oras? M----i-en-s---on ----ä-? Millainen sää on tänään? M-l-a-n-n s-ä o- t-n-ä-? ------------------------ Millainen sää on tänään? 0
Šiandien šalta. Tä-ä---o--kyl-ä. Tänään on kylmä. T-n-ä- o- k-l-ä- ---------------- Tänään on kylmä. 0
Šiandien šilta. Tän--n on-läm--n. Tänään on lämmin. T-n-ä- o- l-m-i-. ----------------- Tänään on lämmin. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Mokymasis ir emocijos

Džiaugiamės, kai mokame bendrauti užsienio kalba. Didžiuojamės savimi ir savo tobulėjimu. Tačiau, jei mums nesiseka, nusimename ir nusiviliame. Todėl mokymasis siejamas su įvairiais jausmais. Naujausi tyrimai pateikė įdomias išvadas. Jie parodė, kad mokantis didelį vaidmenį atlieka mūsų emocijos. Emocijos daro įtaką mūsų mokymosi sėkmei. Mokymąsį mūsų smegenys visada mato kaip „problemą“. Ir šią problemą reikia išspręsti. Sėkmingai ją išspręsime ar ne, priklausys nuo mūsų emocijų. Jei tikime, kad mums pavyks, mes savimi pasitikime. Toks emocinis stabilumas padeda mokantis. Pozityvus mąstymas padeda tobulinti intelektualinius sugebėjimus. Iš kitos pusės, mokytis patiriant stresą nevisada pavyksta. Dvejonės ar nerimas trukdo gerai išmokti. Ypač prastai mokomės vedami baimės. Tokiu atveju smegenys nesugeba tinkamai įsisavinti naujos medžiagos. Mokantis visada svarbu būti motyvuotiems. Taigi emocijos daro įtaką mokymuisi. Tačiau mokymasis taip pat daro įtaką mūsų emocijoms! Smegenų sritys atsakingos už faktų įsisavinimą yra atsakingos ir už emocijas. Tad mokymasis gali padaryti jus laimingais, o laimingiems geriau sekasi mokytis. Žinoma, mokytis ne visada smagu. Kartais tai labai vargina. Todėl visuomet turime nusistatyti mažesnius uždavinius. Tokiu būdu neišvarginsime savo smegenų. Galėsime būti tikri, kad mūsų lūkesčiai pasiteisins. Tuomet mūsų sėkmė motyvuos stengtis dar labiau. Tad mokykitės ir šypsokitės!