Pasikalbėjimų knygelė

lt Metų laikai ir oras   »   be Поры года і надвор’е

16 [šešiolika]

Metų laikai ir oras

Metų laikai ir oras

16 [шаснаццаць]

16 [shasnatstsats’]

Поры года і надвор’е

[Pory goda і nadvor’e]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių baltarusių Žaisti Daugiau
Tai metų laikai: В-с---ор- г---: В--- п--- г---- В-с- п-р- г-д-: --------------- Вось поры года: 0
Vos- po-------: V--- p--- g---- V-s- p-r- g-d-: --------------- Vos’ pory goda:
pavasaris, vasara, вясн-,--ета, в----- л---- в-с-а- л-т-, ------------ вясна, лета, 0
v-as--- le-a, v------ l---- v-a-n-, l-t-, ------------- vyasna, leta,
ruduo ir žiema. во-е-ь і--і-а. в----- і з---- в-с-н- і з-м-. -------------- восень і зіма. 0
v-se---і ---a. v----- і z---- v-s-n- і z-m-. -------------- vosen’ і zіma.
Vasara (yra) karšta. Л--а ---котна-. Л--- с--------- Л-т- с-я-о-н-е- --------------- Лета спякотнае. 0
L-t- s---k---ae. L--- s---------- L-t- s-y-k-t-a-. ---------------- Leta spyakotnae.
Vasarą šviečia saulė. Ул-тку с-е---- -онц-. У----- с------ с----- У-е-к- с-е-і-ь с-н-а- --------------------- Улетку свеціць сонца. 0
Ulet----vetsіts- s--t-a. U----- s-------- s------ U-e-k- s-e-s-t-’ s-n-s-. ------------------------ Uletku svetsіts’ sontsa.
Vasarą (mes) mėgstame (eiti) pasivaikščioti. Ул--к- -- л-бі- -уля-ь. У----- м- л---- г------ У-е-к- м- л-б-м г-л-ц-. ----------------------- Улетку мы любім гуляць. 0
Uletk---y ---b---gul-a-s’. U----- m- l----- g-------- U-e-k- m- l-u-і- g-l-a-s-. -------------------------- Uletku my lyubіm gulyats’.
Žiema (yra) šalta. Зі-а -а-од--я. З--- х-------- З-м- х-л-д-а-. -------------- Зіма халодная. 0
Z--a--halod-a-a. Z--- k---------- Z-m- k-a-o-n-y-. ---------------- Zіma khalodnaya.
Žiemą sninga arba lyja. У---к--ідзе--нег а-о-д-жд-. У----- і--- с--- а-- д----- У-і-к- і-з- с-е- а-о д-ж-ж- --------------------------- Узімку ідзе снег або дождж. 0
Uzі----іd-e--n----b--d----zh. U----- і--- s--- a-- d------- U-і-k- і-z- s-e- a-o d-z-d-h- ----------------------------- Uzіmku іdze sneg abo dozhdzh.
Žiemą (mes) mėgstame būti namie. Узі--у нам-п--а--е--а--ыц--д-м-. У----- н-- п--------- б--- д---- У-і-к- н-м п-д-б-е-ц- б-ц- д-м-. -------------------------------- Узімку нам падабаецца быць дома. 0
U--mku---- -adab-ets--- --ts’ -o-a. U----- n-- p----------- b---- d---- U-і-k- n-m p-d-b-e-s-s- b-t-’ d-m-. ----------------------------------- Uzіmku nam padabaetstsa byts’ doma.
Šalta. Хол--н-. Х------- Х-л-д-а- -------- Холадна. 0
Kholad-a. K-------- K-o-a-n-. --------- Kholadna.
Lyja. І--е -ожд-. І--- д----- І-з- д-ж-ж- ----------- Ідзе дождж. 0
І-z--d-zh---. І--- d------- І-z- d-z-d-h- ------------- Іdze dozhdzh.
Vėjuota. Д---- -е-ер. Д---- в----- Д-ь-е в-ц-р- ------------ Дзьме вецер. 0
Dz--e-ve--e-. D---- v------ D-’-e v-t-e-. ------------- Dz’me vetser.
Šilta. Цё---. Ц----- Ц-п-а- ------ Цёпла. 0
T-ep--. T------ T-e-l-. ------- Tsepla.
Saulėta. С--е-на. С------- С-н-ч-а- -------- Сонечна. 0
So-----a. S-------- S-n-c-n-. --------- Sonechna.
Giedra. Б--во-л-чн-. Б----------- Б-з-о-л-ч-а- ------------ Бязвоблачна. 0
Byaz----a--na. B------------- B-a-v-b-a-h-a- -------------- Byazvoblachna.
Koks šiandien oras? Я-о----н-я-----о--е? Я--- с---- н-------- Я-о- с-н-я н-д-о-’-? -------------------- Якое сёння надвор’е? 0
Y-ko--senny- -a-v-r--? Y---- s----- n-------- Y-k-e s-n-y- n-d-o-’-? ---------------------- Yakoe sennya nadvor’e?
Šiandien šalta. Сён-я х--ад--. С---- х------- С-н-я х-л-д-а- -------------- Сёння холадна. 0
Se-ny--k---adn-. S----- k-------- S-n-y- k-o-a-n-. ---------------- Sennya kholadna.
Šiandien šilta. Сё--я цё-ла. С---- ц----- С-н-я ц-п-а- ------------ Сёння цёпла. 0
Se-nya t-e--a. S----- t------ S-n-y- t-e-l-. -------------- Sennya tsepla.

Mokymasis ir emocijos

Džiaugiamės, kai mokame bendrauti užsienio kalba. Didžiuojamės savimi ir savo tobulėjimu. Tačiau, jei mums nesiseka, nusimename ir nusiviliame. Todėl mokymasis siejamas su įvairiais jausmais. Naujausi tyrimai pateikė įdomias išvadas. Jie parodė, kad mokantis didelį vaidmenį atlieka mūsų emocijos. Emocijos daro įtaką mūsų mokymosi sėkmei. Mokymąsį mūsų smegenys visada mato kaip „problemą“. Ir šią problemą reikia išspręsti. Sėkmingai ją išspręsime ar ne, priklausys nuo mūsų emocijų. Jei tikime, kad mums pavyks, mes savimi pasitikime. Toks emocinis stabilumas padeda mokantis. Pozityvus mąstymas padeda tobulinti intelektualinius sugebėjimus. Iš kitos pusės, mokytis patiriant stresą nevisada pavyksta. Dvejonės ar nerimas trukdo gerai išmokti. Ypač prastai mokomės vedami baimės. Tokiu atveju smegenys nesugeba tinkamai įsisavinti naujos medžiagos. Mokantis visada svarbu būti motyvuotiems. Taigi emocijos daro įtaką mokymuisi. Tačiau mokymasis taip pat daro įtaką mūsų emocijoms! Smegenų sritys atsakingos už faktų įsisavinimą yra atsakingos ir už emocijas. Tad mokymasis gali padaryti jus laimingais, o laimingiems geriau sekasi mokytis. Žinoma, mokytis ne visada smagu. Kartais tai labai vargina. Todėl visuomet turime nusistatyti mažesnius uždavinius. Tokiu būdu neišvarginsime savo smegenų. Galėsime būti tikri, kad mūsų lūkesčiai pasiteisins. Tuomet mūsų sėkmė motyvuos stengtis dar labiau. Tad mokykitės ir šypsokitės!