Pasikalbėjimų knygelė

lt Metų laikai ir oras   »   el Εποχές και καιρός

16 [šešiolika]

Metų laikai ir oras

Metų laikai ir oras

16 [δεκαέξι]

16 [dekaéxi]

Εποχές και καιρός

[Epochés kai kairós]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių graikų Žaisti Daugiau
Tai metų laikai: Αυτέ--είνα- οι --ο-έ-: Α---- ε---- ο- ε------ Α-τ-ς ε-ν-ι ο- ε-ο-έ-: ---------------------- Αυτές είναι οι εποχές: 0
A-t-s-e-nai ---e------: A---- e---- o- e------- A-t-s e-n-i o- e-o-h-s- ----------------------- Autés eínai oi epochés:
pavasaris, vasara, Η ---ι-η--το--α--κ--ρ-, Η ά------ τ- κ--------- Η ά-ο-ξ-, τ- κ-λ-κ-ί-ι- ----------------------- Η άνοιξη, το καλοκαίρι, 0
Ē á-o-xē---o ----ka---, Ē á------ t- k--------- Ē á-o-x-, t- k-l-k-í-i- ----------------------- Ē ánoixē, to kalokaíri,
ruduo ir žiema. το--θ-νόπ--- -α- - χ--μώ--ς. τ- φ-------- κ-- ο χ-------- τ- φ-ι-ό-ω-ο κ-ι ο χ-ι-ώ-α-. ---------------------------- το φθινόπωρο και ο χειμώνας. 0
to p---inópōro-k---o che-mṓn--. t- p---------- k-- o c--------- t- p-t-i-ó-ō-o k-i o c-e-m-n-s- ------------------------------- to phthinópōro kai o cheimṓnas.
Vasara (yra) karšta. Το-κα--κ-ί-ι --ναι ζεσ--. Τ- κ-------- ε---- ζ----- Τ- κ-λ-κ-ί-ι ε-ν-ι ζ-σ-ό- ------------------------- Το καλοκαίρι είναι ζεστό. 0
T- -aloka--i-e-na---e--ó. T- k-------- e---- z----- T- k-l-k-í-i e-n-i z-s-ó- ------------------------- To kalokaíri eínai zestó.
Vasarą šviečia saulė. Τ----λοκ---ι --μπ---ο ήλι-ς. Τ- κ-------- λ----- ο ή----- Τ- κ-λ-κ-ί-ι λ-μ-ε- ο ή-ι-ς- ---------------------------- Το καλοκαίρι λάμπει ο ήλιος. 0
To-kalokaí-i lá-pe- o-ḗl-os. T- k-------- l----- o ḗ----- T- k-l-k-í-i l-m-e- o ḗ-i-s- ---------------------------- To kalokaíri lámpei o ḗlios.
Vasarą (mes) mėgstame (eiti) pasivaikščioti. Το --λ-----ι--α- α-έ--- να-----ατάμ-. Τ- κ-------- μ-- α----- ν- π--------- Τ- κ-λ-κ-ί-ι μ-ς α-έ-ε- ν- π-ρ-α-ά-ε- ------------------------------------- Το καλοκαίρι μας αρέσει να περπατάμε. 0
To ka--k---- -as -rései--a-perpa--me. T- k-------- m-- a----- n- p--------- T- k-l-k-í-i m-s a-é-e- n- p-r-a-á-e- ------------------------------------- To kalokaíri mas arései na perpatáme.
Žiema (yra) šalta. Ο--ει---α----ν-ι-κ-ύ--. Ο χ------- ε---- κ----- Ο χ-ι-ώ-α- ε-ν-ι κ-ύ-ς- ----------------------- Ο χειμώνας είναι κρύος. 0
O-c--i-ṓna- -ínai-krý--. O c-------- e---- k----- O c-e-m-n-s e-n-i k-ý-s- ------------------------ O cheimṓnas eínai krýos.
Žiemą sninga arba lyja. Τ-- χ-ιμώ-α--ιο------- β-----. Τ-- χ------ χ------- ή β------ Τ-ν χ-ι-ώ-α χ-ο-ί-ε- ή β-έ-ε-. ------------------------------ Τον χειμώνα χιονίζει ή βρέχει. 0
Ton--h---ṓn- ---o--zei-- b--c---. T-- c------- c-------- ḗ b------- T-n c-e-m-n- c-i-n-z-i ḗ b-é-h-i- --------------------------------- Ton cheimṓna chionízei ḗ bréchei.
Žiemą (mes) mėgstame būti namie. Το- -ε--ώ----ας-α----ι-ν- --ν---- --- σπί-ι. Τ-- χ------ μ-- α----- ν- μ------ σ-- σ----- Τ-ν χ-ι-ώ-α μ-ς α-έ-ε- ν- μ-ν-υ-ε σ-ο σ-ί-ι- -------------------------------------------- Τον χειμώνα μας αρέσει να μένουμε στο σπίτι. 0
To----ei-ṓna-----a-és-i--a m-no-m- s-o spít-. T-- c------- m-- a----- n- m------ s-- s----- T-n c-e-m-n- m-s a-é-e- n- m-n-u-e s-o s-í-i- --------------------------------------------- Ton cheimṓna mas arései na ménoume sto spíti.
Šalta. Κ-νε- κ---. Κ---- κ---- Κ-ν-ι κ-ύ-. ----------- Κάνει κρύο. 0
K--ei k---. K---- k---- K-n-i k-ý-. ----------- Kánei krýo.
Lyja. Βρ-χει. Β------ Β-έ-ε-. ------- Βρέχει. 0
B--c-ei. B------- B-é-h-i- -------- Bréchei.
Vėjuota. Φ-σά--. Φ------ Φ-σ-ε-. ------- Φυσάει. 0
Phys-ei. P------- P-y-á-i- -------- Physáei.
Šilta. Κ-νει-----η. Κ---- ζ----- Κ-ν-ι ζ-σ-η- ------------ Κάνει ζέστη. 0
K-ne--z-s--. K---- z----- K-n-i z-s-ē- ------------ Kánei zéstē.
Saulėta. Έ--- ---ο-- λ--κά--. Έ--- ή--- / λ------- Έ-ε- ή-ι- / λ-α-ά-α- -------------------- Έχει ήλιο / λιακάδα. 0
É-h-i--l-o - -----d-. É---- ḗ--- / l------- É-h-i ḗ-i- / l-a-á-a- --------------------- Échei ḗlio / liakáda.
Giedra. Έχει λί----υ---φ-ά. Έ--- λ--- σ-------- Έ-ε- λ-γ- σ-ν-ε-ι-. ------------------- Έχει λίγη συννεφιά. 0
Éch-i-líg------e--i-. É---- l--- s--------- É-h-i l-g- s-n-e-h-á- --------------------- Échei lígē synnephiá.
Koks šiandien oras? Τ--κα--ό κά-ει σ--ε--; Τ- κ---- κ---- σ------ Τ- κ-ι-ό κ-ν-ι σ-μ-ρ-; ---------------------- Τι καιρό κάνει σήμερα; 0
Ti--a-r- ká--i-s-----? T- k---- k---- s------ T- k-i-ó k-n-i s-m-r-? ---------------------- Ti kairó kánei sḗmera?
Šiandien šalta. Σ-με-- κά--ι --ύ-. Σ----- κ---- κ---- Σ-μ-ρ- κ-ν-ι κ-ύ-. ------------------ Σήμερα κάνει κρύο. 0
S-------án-i ---o. S----- k---- k---- S-m-r- k-n-i k-ý-. ------------------ Sḗmera kánei krýo.
Šiandien šilta. Σ-μ--α -άν-- ζέστ-. Σ----- κ---- ζ----- Σ-μ-ρ- κ-ν-ι ζ-σ-η- ------------------- Σήμερα κάνει ζέστη. 0
Sḗm--a-k-n---z----. S----- k---- z----- S-m-r- k-n-i z-s-ē- ------------------- Sḗmera kánei zéstē.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Mokymasis ir emocijos

Džiaugiamės, kai mokame bendrauti užsienio kalba. Didžiuojamės savimi ir savo tobulėjimu. Tačiau, jei mums nesiseka, nusimename ir nusiviliame. Todėl mokymasis siejamas su įvairiais jausmais. Naujausi tyrimai pateikė įdomias išvadas. Jie parodė, kad mokantis didelį vaidmenį atlieka mūsų emocijos. Emocijos daro įtaką mūsų mokymosi sėkmei. Mokymąsį mūsų smegenys visada mato kaip „problemą“. Ir šią problemą reikia išspręsti. Sėkmingai ją išspręsime ar ne, priklausys nuo mūsų emocijų. Jei tikime, kad mums pavyks, mes savimi pasitikime. Toks emocinis stabilumas padeda mokantis. Pozityvus mąstymas padeda tobulinti intelektualinius sugebėjimus. Iš kitos pusės, mokytis patiriant stresą nevisada pavyksta. Dvejonės ar nerimas trukdo gerai išmokti. Ypač prastai mokomės vedami baimės. Tokiu atveju smegenys nesugeba tinkamai įsisavinti naujos medžiagos. Mokantis visada svarbu būti motyvuotiems. Taigi emocijos daro įtaką mokymuisi. Tačiau mokymasis taip pat daro įtaką mūsų emocijoms! Smegenų sritys atsakingos už faktų įsisavinimą yra atsakingos ir už emocijas. Tad mokymasis gali padaryti jus laimingais, o laimingiems geriau sekasi mokytis. Žinoma, mokytis ne visada smagu. Kartais tai labai vargina. Todėl visuomet turime nusistatyti mažesnius uždavinius. Tokiu būdu neišvarginsime savo smegenų. Galėsime būti tikri, kad mūsų lūkesčiai pasiteisins. Tuomet mūsų sėkmė motyvuos stengtis dar labiau. Tad mokykitės ir šypsokitės!