Pasikalbėjimų knygelė

lt Metų laikai ir oras   »   sr Годишња доба и време

16 [šešiolika]

Metų laikai ir oras

Metų laikai ir oras

16 [шеснаест]

16 [šesnaest]

Годишња доба и време

[Godišnja doba i vreme]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių serbų Žaisti Daugiau
Tai metų laikai: Ово -- -од--ња-д-ба: О-- с- г------ д---- О-о с- г-д-ш-а д-б-: -------------------- Ово су годишња доба: 0
Ovo--- ----š-j--dob-: O-- s- g------- d---- O-o s- g-d-š-j- d-b-: --------------------- Ovo su godišnja doba:
pavasaris, vasara, П---е-е, ----, П------- л---- П-о-е-е- л-т-, -------------- Пролеће, лето, 0
P-ol--́-- l--o, P-------- l---- P-o-e-́-, l-t-, --------------- Proleće, leto,
ruduo ir žiema. j-с-- --зи-а. j---- и з---- j-с-н и з-м-. ------------- jесен и зима. 0
j-s-----z-m-. j---- i z---- j-s-n i z-m-. ------------- jesen i zima.
Vasara (yra) karšta. Л-т------руће. Л--- ј- в----- Л-т- ј- в-у-е- -------------- Лето је вруће. 0
L-to -- -ru---. L--- j- v------ L-t- j- v-u-́-. --------------- Leto je vruće.
Vasarą šviečia saulė. Л--и--иј- су---. Л--- с--- с----- Л-т- с-ј- с-н-е- ---------------- Лети сија сунце. 0
Le---s-ja-sunc-. L--- s--- s----- L-t- s-j- s-n-e- ---------------- Leti sija sunce.
Vasarą (mes) mėgstame (eiti) pasivaikščioti. Л-ти-ра-- иде-- --т--и. Л--- р--- и---- ш------ Л-т- р-д- и-е-о ш-т-т-. ----------------------- Лети радо идемо шетати. 0
L-ti -ado--d-m---et---. L--- r--- i---- š------ L-t- r-d- i-e-o š-t-t-. ----------------------- Leti rado idemo šetati.
Žiema (yra) šalta. З--а-је х---н-. З--- ј- х------ З-м- ј- х-а-н-. --------------- Зима је хладна. 0
Zima--e h-ad-a. Z--- j- h------ Z-m- j- h-a-n-. --------------- Zima je hladna.
Žiemą sninga arba lyja. Зими--а-- -н-г-и-и к-ш-. З--- п--- с--- и-- к---- З-м- п-д- с-е- и-и к-ш-. ------------------------ Зими пада снег или киша. 0
Z--i--ad- --e- il- ki-a. Z--- p--- s--- i-- k---- Z-m- p-d- s-e- i-i k-š-. ------------------------ Zimi pada sneg ili kiša.
Žiemą (mes) mėgstame būti namie. З--и -адо о-т-------о-----е. З--- р--- о------- к-- к---- З-м- р-д- о-т-ј-м- к-д к-ћ-. ---------------------------- Зими радо остајемо код куће. 0
Z-------o-o-t----o --- k-c-e. Z--- r--- o------- k-- k----- Z-m- r-d- o-t-j-m- k-d k-c-e- ----------------------------- Zimi rado ostajemo kod kuće.
Šalta. Хл---о ј-. Х----- ј-- Х-а-н- ј-. ---------- Хладно је. 0
Hla-n--j-. H----- j-- H-a-n- j-. ---------- Hladno je.
Lyja. Па------а. П--- к---- П-д- к-ш-. ---------- Пада киша. 0
Pa-a-k---. P--- k---- P-d- k-š-. ---------- Pada kiša.
Vėjuota. Ве--о--т----. В-------- ј-- В-т-о-и-о ј-. ------------- Ветровито је. 0
Ve------o je. V-------- j-- V-t-o-i-o j-. ------------- Vetrovito je.
Šilta. То----је. Т---- ј-- Т-п-о ј-. --------- Топло је. 0
T-p---j-. T---- j-- T-p-o j-. --------- Toplo je.
Saulėta. Сунч--о --. С------ ј-- С-н-а-о ј-. ----------- Сунчано је. 0
Sun-----j-. S------ j-- S-n-a-o j-. ----------- Sunčano je.
Giedra. В---- --. В---- ј-- В-д-о ј-. --------- Ведро је. 0
V---o -e. V---- j-- V-d-o j-. --------- Vedro je.
Koks šiandien oras? К--во ---вр--- -----? К---- ј- в---- д----- К-к-о ј- в-е-е д-н-с- --------------------- Какво је време данас? 0
K---o j- -rem--d-n-s? K---- j- v---- d----- K-k-o j- v-e-e d-n-s- --------------------- Kakvo je vreme danas?
Šiandien šalta. Да-а- -е-хла-но. Д---- ј- х------ Д-н-с ј- х-а-н-. ---------------- Данас је хладно. 0
D-na- j---l--no. D---- j- h------ D-n-s j- h-a-n-. ---------------- Danas je hladno.
Šiandien šilta. Да--- ----о-л-. Д---- ј- т----- Д-н-с ј- т-п-о- --------------- Данас је топло. 0
Danas ---to-l-. D---- j- t----- D-n-s j- t-p-o- --------------- Danas je toplo.

Mokymasis ir emocijos

Džiaugiamės, kai mokame bendrauti užsienio kalba. Didžiuojamės savimi ir savo tobulėjimu. Tačiau, jei mums nesiseka, nusimename ir nusiviliame. Todėl mokymasis siejamas su įvairiais jausmais. Naujausi tyrimai pateikė įdomias išvadas. Jie parodė, kad mokantis didelį vaidmenį atlieka mūsų emocijos. Emocijos daro įtaką mūsų mokymosi sėkmei. Mokymąsį mūsų smegenys visada mato kaip „problemą“. Ir šią problemą reikia išspręsti. Sėkmingai ją išspręsime ar ne, priklausys nuo mūsų emocijų. Jei tikime, kad mums pavyks, mes savimi pasitikime. Toks emocinis stabilumas padeda mokantis. Pozityvus mąstymas padeda tobulinti intelektualinius sugebėjimus. Iš kitos pusės, mokytis patiriant stresą nevisada pavyksta. Dvejonės ar nerimas trukdo gerai išmokti. Ypač prastai mokomės vedami baimės. Tokiu atveju smegenys nesugeba tinkamai įsisavinti naujos medžiagos. Mokantis visada svarbu būti motyvuotiems. Taigi emocijos daro įtaką mokymuisi. Tačiau mokymasis taip pat daro įtaką mūsų emocijoms! Smegenų sritys atsakingos už faktų įsisavinimą yra atsakingos ir už emocijas. Tad mokymasis gali padaryti jus laimingais, o laimingiems geriau sekasi mokytis. Žinoma, mokytis ne visada smagu. Kartais tai labai vargina. Todėl visuomet turime nusistatyti mažesnius uždavinius. Tokiu būdu neišvarginsime savo smegenų. Galėsime būti tikri, kad mūsų lūkesčiai pasiteisins. Tuomet mūsų sėkmė motyvuos stengtis dar labiau. Tad mokykitės ir šypsokitės!