Pasikalbėjimų knygelė

lt Tvarkymasis namuose   »   fi Talon siivous

18 [aštuoniolika]

Tvarkymasis namuose

Tvarkymasis namuose

18 [kahdeksantoista]

Talon siivous

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
Šiandien šeštadienis. Tä--än-on -a-anta-. Tänään on lauantai. T-n-ä- o- l-u-n-a-. ------------------- Tänään on lauantai. 0
Šiandien (mes) turime laiko. Tä--ä- me--l- ----i-a-. Tänään meillä on aikaa. T-n-ä- m-i-l- o- a-k-a- ----------------------- Tänään meillä on aikaa. 0
Šiandien (mes) valome butą. T--ä----e s----amm-----n-on. Tänään me siivoamme asunnon. T-n-ä- m- s-i-o-m-e a-u-n-n- ---------------------------- Tänään me siivoamme asunnon. 0
Aš valau / šveičiu vonią. M----pese--kylpy---n--n. Minä pesen kylpyhuoneen. M-n- p-s-n k-l-y-u-n-e-. ------------------------ Minä pesen kylpyhuoneen. 0
Mano vyras plauna automobilį. Mi-un ---h-ni-pe--e aut--. Minun mieheni pesee auton. M-n-n m-e-e-i p-s-e a-t-n- -------------------------- Minun mieheni pesee auton. 0
Vaikai valo dviračius. L--s----es--ät p--k---ö--t. Lapset pesevät polkupyörät. L-p-e- p-s-v-t p-l-u-y-r-t- --------------------------- Lapset pesevät polkupyörät. 0
Senelė laisto gėles. M-mmi kaste-e- k--a-. Mummi kastelee kukat. M-m-i k-s-e-e- k-k-t- --------------------- Mummi kastelee kukat. 0
Vaikai tvarko vaikų kambarį. Lapse--sii-oavat-l-s-enhuo-e--. Lapset siivoavat lastenhuoneen. L-p-e- s-i-o-v-t l-s-e-h-o-e-n- ------------------------------- Lapset siivoavat lastenhuoneen. 0
Mano vyras tvarko savo rašomąjį stalą. Mi-u- -ie-e----i-v--a--ä-en kir-oit-s-öy-än-ä. Minun mieheni siivoaa hänen kirjoituspöytänsä. M-n-n m-e-e-i s-i-o-a h-n-n k-r-o-t-s-ö-t-n-ä- ---------------------------------------------- Minun mieheni siivoaa hänen kirjoituspöytänsä. 0
(Aš) dedu skalbinius į skalbyklę. M-n- ---t-- ---k----y--k----ee-ee-. Minä laitan pyykin pyykkikoneeseen. M-n- l-i-a- p-y-i- p-y-k-k-n-e-e-n- ----------------------------------- Minä laitan pyykin pyykkikoneeseen. 0
(Aš) džiaustau skalbinius. M-n- --pu-t---p----t. Minä ripustan pyykit. M-n- r-p-s-a- p-y-i-. --------------------- Minä ripustan pyykit. 0
(Aš) lyginu skalbinius. Minä s------ -yyk-t. Minä silitän pyykit. M-n- s-l-t-n p-y-i-. -------------------- Minä silitän pyykit. 0
Langai (yra) nešvarūs. I---na--ovat--i-a-s-t. Ikkunat ovat likaiset. I-k-n-t o-a- l-k-i-e-. ---------------------- Ikkunat ovat likaiset. 0
Grindys (yra) nešvarios. L--t-- on-li--i--n. Lattia on likainen. L-t-i- o- l-k-i-e-. ------------------- Lattia on likainen. 0
Indai (yra) nešvarūs. A-tiat-o--- l--ai---. Astiat ovat likaisia. A-t-a- o-a- l-k-i-i-. --------------------- Astiat ovat likaisia. 0
Kas valo langus? Ku-a -e-ee -kku-a-? Kuka pesee ikkunat? K-k- p-s-e i-k-n-t- ------------------- Kuka pesee ikkunat? 0
Kas siurbia dulkes? Kuk- imu-o-? Kuka imuroi? K-k- i-u-o-? ------------ Kuka imuroi? 0
Kas plauna indus? K-k- --s-a---s----? Kuka tiskaa astiat? K-k- t-s-a- a-t-a-? ------------------- Kuka tiskaa astiat? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Ankstyvas mokymasis

Šiais laikais užsienio kalbų mokėjimas tampa vis svarbesnis. Jis taip pat svarbus ir profesiniame gyvenime. Todėl vis daugiau žmonių ima mokytis užsienio kalbų. Daugelis tėvų nori, kad jų vaikai mokytųsi kalbų. Geriausia mokslus pradėti anksti. Jau dabar visame pasaulyje apstu tarptautinių pradinių mokyklų. Vis populiaresni tampa daugiakalbiai darželiai. Ankstyvas mokymasis turi daug privalumų. Jie susiję su mūsų smegenų vystymųsi. Iki 4 metų amžiaus mūsų smegenyse vystosi už kalbą atsakingos sritys. Šie neuronų tinklai padeda mums mokantis. Vėliau naujos struktūros formuojasi ne taip greitai. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems kalbų mokytis yra sunkiau. Todėl turime stengtis skatinti kuo ankstyvesnį kalbų mokymąsį. Trumpai tariant: kuo mes jaunesni, tuo geriau. Vis dėlto yra kritikuojančių tokį ankstyvą mokymąsi. Jie nerimauja, kad daugiakalbystė apsunkina mažus vaikus. Be to, bijoma, kad jie taip niekada tinkamai ir neišmoks nė vienos kalbos. Šios baimės nėra paremtos moksliniais tyrimais. Daugelis lingvistų ir neuropsichologų yra optimistai. Jų tyrimai parodė teigiamus rezultatus. Paprastai vaikams smagu mokytis kalbų. O jei vaikai mokosi kalbų, jie taip pat ima apie jas galvoti. Taip jie geriau susipažįsta su savo gimtąja kalba. Tokios žinios praverčia visą jų gyvenimą. Gal netgi geriau pradėti nuo sudėtingesnių kalbų. Mat vaiko smegenys mokosi greitai ir intuityviai. Joms nesvarbu, kuris žodis išsaugomas: hello, ciao ar néih hóu!