Frazlibro

eo Konjunkcioj 4   »   lt Jungtukai 4

97 [naŭdek sep]

Konjunkcioj 4

Konjunkcioj 4

97 [devyniasdešimt septyni]

Jungtukai 4

Elektu kiel vi volas vidi la tradukon:   
esperanto litova Ludu Pli
Li endormiĝis kvankam la televidilo estis ŝaltita. Jis u-m-go- --r- te---iz-rius -uvo--jung-a-. Jis užmigo, nors televizorius buvo įjungtas. J-s u-m-g-, n-r- t-l-v-z-r-u- b-v- į-u-g-a-. -------------------------------------------- Jis užmigo, nors televizorius buvo įjungtas. 0
Li ankoraŭ restis kvankam jam malfruis. Ji- --r p----i--- n-rs -au-b----v-l-. Jis dar pasiliko, nors jau buvo vėlu. J-s d-r p-s-l-k-, n-r- j-u b-v- v-l-. ------------------------------------- Jis dar pasiliko, nors jau buvo vėlu. 0
Li ne venis kvankam ni fiksis rendevuon. J----ea-ėjo- ---s-----b--ome su-i--r-. Jis neatėjo, nors mes buvome susitarę. J-s n-a-ė-o- n-r- m-s b-v-m- s-s-t-r-. -------------------------------------- Jis neatėjo, nors mes buvome susitarę. 0
La televidilo estis ŝaltita. Li tamen endormiĝis. T----izor-us---v--įj---ta-- ne---ri-- /-nep--sa-- -o --s-u-m-go. Televizorius buvo įjungtas, nežiūrint / nepaisant to jis užmigo. T-l-v-z-r-u- b-v- į-u-g-a-, n-ž-ū-i-t / n-p-i-a-t t- j-s u-m-g-. ---------------------------------------------------------------- Televizorius buvo įjungtas, nežiūrint / nepaisant to jis užmigo. 0
Jam malfruis. Li tamen ankoraŭ restis. J-----v---ėl-,---ž-ū-i-t /--e-ai-an--t- -i- da- p--i-i-o. Jau buvo vėlu, nežiūrint / nepaisant to jis dar pasiliko. J-u b-v- v-l-, n-ž-ū-i-t / n-p-i-a-t t- j-s d-r p-s-l-k-. --------------------------------------------------------- Jau buvo vėlu, nežiūrint / nepaisant to jis dar pasiliko. 0
Ni fiksis rendevuon. Li tamen ne venis. (-e-) b-v-m----sit---,---ž---int /-nepais--t-t---i---eat-jo. (Mes) buvome susitarę, nežiūrint / nepaisant to jis neatėjo. (-e-) b-v-m- s-s-t-r-, n-ž-ū-i-t / n-p-i-a-t t- j-s n-a-ė-o- ------------------------------------------------------------ (Mes) buvome susitarę, nežiūrint / nepaisant to jis neatėjo. 0
Kvankam li ne havas stirpermesilon, li stiras. N--- --- --tu-i-va-ruo-o-o-pažymėjimo-----ruo-a---to-ob-lį. Nors jis neturi vairuotojo pažymėjimo, vairuoja automobilį. N-r- j-s n-t-r- v-i-u-t-j- p-ž-m-j-m-, v-i-u-j- a-t-m-b-l-. ----------------------------------------------------------- Nors jis neturi vairuotojo pažymėjimo, vairuoja automobilį. 0
Kvankam la vojo glitigas, li rapide veturas. N--- -a--ė-y-a---i--,--i----ži-oja --ei---. Nors gatvė yra slidi, jis važiuoja greitai. N-r- g-t-ė y-a s-i-i- j-s v-ž-u-j- g-e-t-i- ------------------------------------------- Nors gatvė yra slidi, jis važiuoja greitai. 0
Kvankam li ebrias, li biciklas. No-s ji- yra -i-tas---až-u-j- --i-a-iu. Nors jis yra girtas, važiuoja dviračiu. N-r- j-s y-a g-r-a-, v-ž-u-j- d-i-a-i-. --------------------------------------- Nors jis yra girtas, važiuoja dviračiu. 0
Li ne havas stirpermesilon. Li tamen stiras. Ji--ne-u-i v---u-to-o p-ž-m-j-mo- n-ž--r-n- - n--aisant-t---i--vairuo---auto-o---į. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo, nežiūrint / nepaisant to jis vairuoja automobilį. J-s n-t-r- v-i-u-t-j- p-ž-m-j-m-, n-ž-ū-i-t / n-p-i-a-t t- j-s v-i-u-j- a-t-m-b-l-. ----------------------------------------------------------------------------------- Jis neturi vairuotojo pažymėjimo, nežiūrint / nepaisant to jis vairuoja automobilį. 0
La vojo glitigas. Li tamen rapide veturas. G-t---(--a)-slidi- ne-i----t /-n-pai-ant to--i------u----g-----i. Gatvė (yra) slidi, nežiūrint / nepaisant to jis važiuoja greitai. G-t-ė (-r-) s-i-i- n-ž-ū-i-t / n-p-i-a-t t- j-s v-ž-u-j- g-e-t-i- ----------------------------------------------------------------- Gatvė (yra) slidi, nežiūrint / nepaisant to jis važiuoja greitai. 0
Li ebrias. Li tamen biciklas. J-s (-r-) -i--as, -eži--i-------pais--t-t---i---a-i-oja--v-ra-iu. Jis (yra) girtas, nežiūrint / nepaisant to jis važiuoja dviračiu. J-s (-r-) g-r-a-, n-ž-ū-i-t / n-p-i-a-t t- j-s v-ž-u-j- d-i-a-i-. ----------------------------------------------------------------- Jis (yra) girtas, nežiūrint / nepaisant to jis važiuoja dviračiu. 0
Ŝi ne trovas laboron kvankam ŝi studis. J--n-ra-d- --r--- n--s --r- dip-omą. Ji neranda darbo, nors turi diplomą. J- n-r-n-a d-r-o- n-r- t-r- d-p-o-ą- ------------------------------------ Ji neranda darbo, nors turi diplomą. 0
Ŝi ne vizitas kuraciston kvankam ŝi havas dolorojn. Ji-----a pa---y--t--ą,-n-rs jai-s-au--. Ji neina pas gydytoją, nors jai skauda. J- n-i-a p-s g-d-t-j-, n-r- j-i s-a-d-. --------------------------------------- Ji neina pas gydytoją, nors jai skauda. 0
Ŝi aĉetas aŭton kvankam ŝi ne havas monon. Ji -e--a a-----bi----n----ne---- p-n-gų. Ji perka automobilį, nors neturi pinigų. J- p-r-a a-t-m-b-l-, n-r- n-t-r- p-n-g-. ---------------------------------------- Ji perka automobilį, nors neturi pinigų. 0
Ŝi studis. Ŝi tamen ne trovis laboron. J------ --plomą, ---iū-i---/-nep-is-nt -o-ji---ran-- d-rbo. Ji turi diplomą, nežiūrint / nepaisant to ji neranda darbo. J- t-r- d-p-o-ą- n-ž-ū-i-t / n-p-i-a-t t- j- n-r-n-a d-r-o- ----------------------------------------------------------- Ji turi diplomą, nežiūrint / nepaisant to ji neranda darbo. 0
Ŝi havas dolorojn. Ŝi tamen ne vizitas kuraciston. J-- s--uda, n-ž---i-t - -e-a----t-to----n-in- --- --d--oją. Jai skauda, nežiūrint / nepaisant to ji neina pas gydytoją. J-i s-a-d-, n-ž-ū-i-t / n-p-i-a-t t- j- n-i-a p-s g-d-t-j-. ----------------------------------------------------------- Jai skauda, nežiūrint / nepaisant to ji neina pas gydytoją. 0
Ŝi ne havas monon. Ŝi tamen aĉetas aŭton. J---etur- -i-ig-, ----ū-i---/----ai-a-t to -i-p--k--au----bilį. Ji neturi pinigų, nežiūrint / nepaisant to ji perka automobilį. J- n-t-r- p-n-g-, n-ž-ū-i-t / n-p-i-a-t t- j- p-r-a a-t-m-b-l-. --------------------------------------------------------------- Ji neturi pinigų, nežiūrint / nepaisant to ji perka automobilį. 0

La junuloj kaj la maljunuloj malsame lernas

La infanoj relative rapide lernas lingvojn. Tio ĝenerale pli longe daŭras por la plenkreskuloj. Sed la infanoj ne lernas pli bone ol la plenkreskuloj. Ili nur alie lernas. Lernante lingvojn, la cerbo devas aparte multon plenumi. Ĝi devas multajn aferojn paralele lerni. Kiam oni lernas lingvon, ne sufiĉas cerbumi pri ĝi. Oni ankaŭ devas lerni prononci la novajn vortojn. La parolaj organoj tiucele devas lerni novajn movojn. La cerbo devas ankaŭ lerni reagi al novaj situacioj. Komuniki en fremda lingvo estas defio. La plenkreskuloj tamen lernas lingvojn malsame laŭ la aĝo. 20 aŭ 30jaraĝe la homoj ankoraŭ havas lernan kutimon. La lernejaj aŭ studaj jaroj ankoraŭ ne tiom foras en la pasinteco. La cerbo do estas bone trejnita. Ĝi tial povas lerni fremdajn lingvojn trealtnivele. La homoj aĝantaj inter 40 kaj 50 jaroj jam multon lernis. Ilia cerbo profitas el tiu sperto. Ĝi bone povas kombini novajn enhavojn kun malnova scio. Tiuaĝe ĝi plej bone lernas aferojn kiujn ĝi jam konas. Temas ekzemple pri lingvoj similantaj pli frue lernitajn lingvojn. 60 aŭ 70jaraĝe la homoj ĝenerale havas multe da tempo. Ili povas ofte praktiki. Tio aparte gravas por la lingvoj. La maljunuloj aparte bone lernas ekzemple la fremdajn skribojn. Sed oni povas sukcese lerni ĉiuaĝe. La cerbo povas formi novajn nervajn ĉelojn eĉ postpuberaĝe. Kaj tion ĝi cetere ŝatas fari…