Frazlibro

eo Genitivo   »   lt Kilmininkas

99 [naŭdek naŭ]

Genitivo

Genitivo

99 [devyniasdešimt devyni]

Kilmininkas

Elektu kiel vi volas vidi la tradukon:   
esperanto litova Ludu Pli
la kato de mia amikino ma---d--ug-- -atė mano draugės katė m-n- d-a-g-s k-t- ----------------- mano draugės katė 0
la hundo de mia amiko ma-o-d----- --o mano draugo šuo m-n- d-a-g- š-o --------------- mano draugo šuo 0
la ludiloj de miaj gefiloj m-no------ ž-is--i mano vaikų žaislai m-n- v-i-ų ž-i-l-i ------------------ mano vaikų žaislai 0
Tio estas la mantelo de mia kolego. Ta-----o ---d--da-b-o -al-a-. Tai mano bendradarbio paltas. T-i m-n- b-n-r-d-r-i- p-l-a-. ----------------------------- Tai mano bendradarbio paltas. 0
Tio estas la aŭto de mia kolegino. Tai-m--o ben-r-dar-ės--u----bi---. Tai mano bendradarbės automobilis. T-i m-n- b-n-r-d-r-ė- a-t-m-b-l-s- ---------------------------------- Tai mano bendradarbės automobilis. 0
Tio estas la laboro de miaj kolegoj. Ta- --no-b-ndra-arbi- d-----. Tai mano bendradarbių darbas. T-i m-n- b-n-r-d-r-i- d-r-a-. ----------------------------- Tai mano bendradarbių darbas. 0
La butono de la ĉemizo mankas. M-rš---i--s--- Iš-rūko. Marškinių saga Ištrūko. M-r-k-n-ų s-g- I-t-ū-o- ----------------------- Marškinių saga Ištrūko. 0
La ŝlosilo de la garaĝo forestas. D-------ra-o -ak-as. Dingo garažo raktas. D-n-o g-r-ž- r-k-a-. -------------------- Dingo garažo raktas. 0
La komputilo de la estro difektiĝis. Š-fo -omp---eris--y----s----ęs. Šefo kompiuteris (yra) sugedęs. Š-f- k-m-i-t-r-s (-r-) s-g-d-s- ------------------------------- Šefo kompiuteris (yra) sugedęs. 0
Kiuj estas la gepatroj de la knabino? Kas-y-- merg-i-ė--tė--i? Kas yra mergaitės tėvai? K-s y-a m-r-a-t-s t-v-i- ------------------------ Kas yra mergaitės tėvai? 0
Kiel mi atingu la domon de ŝiaj gepatroj? Ka---ma--a-v-kt- į-jūs------ -----? Kaip man atvykti į jūsų tėvų namus? K-i- m-n a-v-k-i į j-s- t-v- n-m-s- ----------------------------------- Kaip man atvykti į jūsų tėvų namus? 0
La domo situas je la fino de la strato. Na-as-sto-i g--v-s-gale. Namas stovi gatvės gale. N-m-s s-o-i g-t-ė- g-l-. ------------------------ Namas stovi gatvės gale. 0
Kiel nomiĝas la ĉefurbo de Svislando? Kaip va-in-s----e-c-r--o- -o-tinė? Kaip vadinasi Šveicarijos sostinė? K-i- v-d-n-s- Š-e-c-r-j-s s-s-i-ė- ---------------------------------- Kaip vadinasi Šveicarijos sostinė? 0
Kiel titoliĝas la libro? Ko-s--yr-) -nyg--------i----s? Koks (yra) knygos pavadinimas? K-k- (-r-) k-y-o- p-v-d-n-m-s- ------------------------------ Koks (yra) knygos pavadinimas? 0
Kiel nomiĝas la gefiloj de la najbaroj? K---e --i-yn- -aik--v-r-a-? Kokie kaimynų vaikų vardai? K-k-e k-i-y-ų v-i-ų v-r-a-? --------------------------- Kokie kaimynų vaikų vardai? 0
Kiuj estas la feridatoj de la infanoj? K-da mok-ni- -to--ogos? Kada mokinių atostogos? K-d- m-k-n-ų a-o-t-g-s- ----------------------- Kada mokinių atostogos? 0
Kiuj estas la konsulthoroj de la kuracisto? K-kio- -i- g---to-----i-mimo v---n-os? Kokios šio gydytojo priėmimo valandos? K-k-o- š-o g-d-t-j- p-i-m-m- v-l-n-o-? -------------------------------------- Kokios šio gydytojo priėmimo valandos? 0
Kiuj estas la malfermhoroj de la muzeo? K---os -ra--u-i---us ---b--v-land--? Kokios yra muziejaus darbo valandos? K-k-o- y-a m-z-e-a-s d-r-o v-l-n-o-? ------------------------------------ Kokios yra muziejaus darbo valandos? 0

Pli bona koncentriĝo = pli bona lerno

Ni lernante devas koncentriĝi. Nia tuta atento devas orientiĝi al unu afero. La kapablo koncentriĝi ne estas denaska. Ni devas unue lerni koncentriĝi. Tio ĝenerale okazas infanvarteje aŭ lerneje. Sesjaraj infanoj povas koncentriĝi dum ĉirkaŭ 15 minutoj. 14jaraj adoleskuloj duoble laboras samdaŭre koncentrite. La koncentriĝa fazo de la plenkreskuloj daŭras ĉirkaŭ 45 minutojn. Post difinita tempo, la koncentriĝo malkreskas. La lernantoj poste perdas la intereson pri la enhavo. Ankaŭ povas esti ke ili laciĝas aŭ streĉiĝas. Tio malfaciligas la lernon. La memoro ne plu povas tiel bone encerbigi la enhavon. Sed sian koncentriĝon oni povas ankaŭ kreskigi! Gravegas ke oni lernonte sufiĉe dormintu. Kiu lacas, tiu povas koncentriĝi nur mallongan tempon. Nia cerbo faras pli da eraroj kiam ni lacas. Niaj emocioj ankaŭ influas nian koncentriĝon. Kiu efike volas lerni, tiu devus havi neŭtralan emocian staton. Tro multaj pozitivaj aŭ negativaj emocioj malhelpas la lernan sukceson. Oni kompreneble ne ĉiam povas kontroli siajn emociojn. Sed oni povas provi lernante ignori ilin. Kiu volas esti koncentrita, tiu devas esti motivita. Ni lernante ĉiam devas havi videblan celon. Nur tiam nia cerbo pretas koncentriĝi. Por bona koncentriĝo ankaŭ gravas kvieta ĉirkaŭaĵo. Kaj oni devus lernante trinki multe da akvo, tio tenas veka… Kiu ĉion ĉi atentas, tiu certe longe koncentrita restas!