Frazlibro

eo Neado 2   »   lt Neiginys 2

65 [sesdek kvin]

Neado 2

Neado 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Elektu kiel vi volas vidi la tradukon:   
esperanto litova Ludu Pli
Ĉu la ringo multekostas? Ar ----as b-an---? Ar žiedas brangus? A- ž-e-a- b-a-g-s- ------------------ Ar žiedas brangus? 0
Ne, ĝi kostas nur cent eŭrojn. N-, ji---ai-uoja -ik ši----e-r-. Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. N-, j-s k-i-u-j- t-k š-m-ą e-r-. -------------------------------- Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. 0
Sed mi havas nur kvindek. B---a----r-- t---penki-s--š---. Bet aš turiu tik penkiasdešimt. B-t a- t-r-u t-k p-n-i-s-e-i-t- ------------------------------- Bet aš turiu tik penkiasdešimt. 0
Ĉu vi jam pretas? Ar (-u---a----i--i-- ar--tu) -a----sir------/---s-r-o-us-? Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? A- (-u- j-u b-i-e- / a- (-u- j-u p-s-r-o-ę- / p-s-r-o-u-i- ---------------------------------------------------------- Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? 0
Ne, ankoraŭ ne. N-,-da- ne. Ne, dar ne. N-, d-r n-. ----------- Ne, dar ne. 0
Sed mi baldaŭ pretos. B-- -r-it--a--si--- -et-gr-it--ūs-u p-s-r----- --p-sir-ošusi. Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. B-t g-e-t b-i-s-u / b-t g-e-t b-s-u p-s-r-o-ę- / p-s-r-o-u-i- ------------------------------------------------------------- Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. 0
Ĉu vi ŝatus pli da supo? Ar-d-- -orė-um --i---s? Ar dar norėtum sriubos? A- d-r n-r-t-m s-i-b-s- ----------------------- Ar dar norėtum sriubos? 0
Ne, mi ne volas pli. Ne, (-š)--a--------r--. Ne, (aš) jau nebenoriu. N-, (-š- j-u n-b-n-r-u- ----------------------- Ne, (aš) jau nebenoriu. 0
Sed plian glaciaĵon. Be- d-r -or-i-ą ---ų. Bet dar porciją ledų. B-t d-r p-r-i-ą l-d-. --------------------- Bet dar porciją ledų. 0
Ĉu de longe vi loĝas ĉi-tie? Ar jau s-ni-i---- g---ni? Ar jau seniai čia gyveni? A- j-u s-n-a- č-a g-v-n-? ------------------------- Ar jau seniai čia gyveni? 0
Ne, de nur unu monato. N-- t-k -ėn--. Ne, tik mėnuo. N-, t-k m-n-o- -------------- Ne, tik mėnuo. 0
Sed mi jam konas multajn homojn. B-- (--- --u----įst- d------on--. Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. B-t (-š- j-u p-ž-s-u d-u- ž-o-i-. --------------------------------- Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. 0
Ĉu vi veturos hejmen morgaŭ? Ar--yto- v----osi na--? Ar rytoj važiuosi namo? A- r-t-j v-ž-u-s- n-m-? ----------------------- Ar rytoj važiuosi namo? 0
Ne, nur ĉi-tiun semajnfinon. Ne---i---av--t-alį. Ne, tik savaitgalį. N-, t-k s-v-i-g-l-. ------------------- Ne, tik savaitgalį. 0
Sed mi jam revenos dimanĉon. Be--(-š) jau -ek---i--į---gr-š-u. Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. B-t (-š- j-u s-k-a-i-n- s-g-į-i-. --------------------------------- Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. 0
Ĉu via filino estas plenkreska? Ar -avo d---- ja--s--u-u-i? Ar tavo duktė jau suaugusi? A- t-v- d-k-ė j-u s-a-g-s-? --------------------------- Ar tavo duktė jau suaugusi? 0
Ne, ŝi estas nur deksepjara. Ne, jai d-r---k s-p-y-iol-ka. Ne, jai dar tik septyniolika. N-, j-i d-r t-k s-p-y-i-l-k-. ----------------------------- Ne, jai dar tik septyniolika. 0
Sed ŝi jam havas koramikon. Bet j--ja--turi---au--. Bet ji jau turi draugą. B-t j- j-u t-r- d-a-g-. ----------------------- Bet ji jau turi draugą. 0

Tio, kion la vortoj rakontas al ni

En la mondo estas milionoj da libroj. Kiom ĝis hodiaŭ skribitis ne sciatas. Multege da scio konservitas en tiuj libroj. Se oni povus legi ĉiujn, oni scius multon pri la vivo. Ĉar la libroj montras al ni kiel modifiĝas nia mondo. Ĉiu epoko havas siajn proprajn librojn. En ili oni povas identigi tion, kio gravas por la homoj. Bedaŭrinde neniu povas legi ĉiujn librojn. Sed la moderna teknologio povas helpi nin analizi la librojn. Per la ciferecigo eblas konservi librojn kiel donitaĵojn. Ilia enhavo poste analizeblas. La lingvistoj tiel vidas kiel nia lingvo modifiĝas. Sed ankoraŭ pli interese estas kalkuli la oftecon de la vortoj. Tio ebligas dedukti la gravecon de difinitaj aferoj. La sciencistoj analizis pli ol 5 milionojn da libroj. Temis pri libroj el la pasintaj kvin jarcentoj. Oni entute analizis ĉirkaŭ 500 miliardojn da vortoj. La ofteco de la vortoj montras kiel la homoj vivis antaŭe kaj hodiaŭ. En la lingvo speguliĝas la ideoj kaj la tendencoj. Ekzemple, la graveco de la vorto viroj malkreskis. Ĝi hodiaŭ malpli ofte uziĝas ol antaŭe. La ofteco de la vorto virinoj male konsiderinde kreskis. Per la vortoj oni povas vidi ankaŭ tion, kion ni ŝatas manĝi. En la 50aj jaroj tre gravis la vorto glacikremo . Poste furoris la vortoj pico kaj nudeloj . De kelkaj jaroj dominas la termino suŝio . Estas bona novaĵo por ĉiuj lingvemuloj… En nian lingvon ĉiujare eniĝas pliaj vortoj!