Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaityti ir rašyti   »   kk Reading and writing

6 [šeši]

Skaityti ir rašyti

Skaityti ir rašyti

6 [алты]

6 [altı]

Reading and writing

[Oqw jäne jazw]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kazachų Žaisti Daugiau
Aš skaitau. Ме- оқи--н. М-- о------ М-н о-и-ы-. ----------- Мен оқимын. 0
M---o-ïmın. M-- o------ M-n o-ï-ı-. ----------- Men oqïmın.
(Aš) skaitau raidę. Мен-б-р-ә--п -қ-м--. М-- б-- ә--- о------ М-н б-р ә-і- о-и-ы-. -------------------- Мен бір әріп оқимын. 0
M-n--ir---ip o-ï--n. M-- b-- ä--- o------ M-n b-r ä-i- o-ï-ı-. -------------------- Men bir ärip oqïmın.
(Aš) skaitau žodį. Ме--бі- с-з--қим--. М-- б-- с-- о------ М-н б-р с-з о-и-ы-. ------------------- Мен бір сөз оқимын. 0
M-n bir --- -q-mı-. M-- b-- s-- o------ M-n b-r s-z o-ï-ı-. ------------------- Men bir söz oqïmın.
(Aš) skaitau sakinį. Мен --р-сөйле---қим--. М-- б-- с----- о------ М-н б-р с-й-е- о-и-ы-. ---------------------- Мен бір сөйлем оқимын. 0
Men------ö-l---oqï---. M-- b-- s----- o------ M-n b-r s-y-e- o-ï-ı-. ---------------------- Men bir söylem oqïmın.
(Aš) skaitau laišką. Мен б-р -ат ---м--. М-- б-- х-- о------ М-н б-р х-т о-и-ы-. ------------------- Мен бір хат оқимын. 0
M---b-r -a---q-m-n. M-- b-- x-- o------ M-n b-r x-t o-ï-ı-. ------------------- Men bir xat oqïmın.
(Aš) skaitau knygą. М-н-------та- -қ-м--. М-- б-- к---- о------ М-н б-р к-т-п о-и-ы-. --------------------- Мен бір кітап оқимын. 0
M-----r kit-- --ïm--. M-- b-- k---- o------ M-n b-r k-t-p o-ï-ı-. --------------------- Men bir kitap oqïmın.
Aš skaitau. М---оқ-м--. М-- о------ М-н о-и-ы-. ----------- Мен оқимын. 0
Me---qïm--. M-- o------ M-n o-ï-ı-. ----------- Men oqïmın.
Tu skaitai. С-н-оқ-с--. С-- о------ С-н о-и-ы-. ----------- Сен оқисың. 0
S-n ---sı-. S-- o------ S-n o-ï-ı-. ----------- Sen oqïsıñ.
Jis skaito. Ол-оқ-ды. О- о----- О- о-и-ы- --------- Ол оқиды. 0
O- oqï--. O- o----- O- o-ï-ı- --------- Ol oqïdı.
Aš rašau. Мен ж-за---. М-- ж------- М-н ж-з-м-н- ------------ Мен жазамын. 0
M-n-j--amı-. M-- j------- M-n j-z-m-n- ------------ Men jazamın.
(Aš) rašau raidę. Мен---р әр-----за-ы-. М-- б-- ә--- ж------- М-н б-р ә-і- ж-з-м-н- --------------------- Мен бір әріп жазамын. 0
M-------ä-ip--a-a-ı-. M-- b-- ä--- j------- M-n b-r ä-i- j-z-m-n- --------------------- Men bir ärip jazamın.
(Aš) rašau žodį. М-н-б-р-с-з-ж-----н. М-- б-- с-- ж------- М-н б-р с-з ж-з-м-н- -------------------- Мен бір сөз жазамын. 0
Men-b-- söz jaza---. M-- b-- s-- j------- M-n b-r s-z j-z-m-n- -------------------- Men bir söz jazamın.
(Aš) rašau sakinį. М-н б---сө--е--жа--мын. М-- б-- с----- ж------- М-н б-р с-й-е- ж-з-м-н- ----------------------- Мен бір сөйлем жазамын. 0
Men b-r --yl-- j-----n. M-- b-- s----- j------- M-n b-r s-y-e- j-z-m-n- ----------------------- Men bir söylem jazamın.
(Aš) rašau laišką. Мен--ір --- ---ам--. М-- б-- х-- ж------- М-н б-р х-т ж-з-м-н- -------------------- Мен бір хат жазамын. 0
Men --r ----j-za---. M-- b-- x-- j------- M-n b-r x-t j-z-m-n- -------------------- Men bir xat jazamın.
(Aš) rašau knygą. Мен-бір----а- ж-з-мы-. М-- б-- к---- ж------- М-н б-р к-т-п ж-з-м-н- ---------------------- Мен бір кітап жазамын. 0
M---bir---ta--j-z----. M-- b-- k---- j------- M-n b-r k-t-p j-z-m-n- ---------------------- Men bir kitap jazamın.
Aš rašau. Мен -аза-ын. М-- ж------- М-н ж-з-м-н- ------------ Мен жазамын. 0
M-n-------n. M-- j------- M-n j-z-m-n- ------------ Men jazamın.
Tu rašai. Сен-----с-ң. С-- ж------- С-н ж-з-с-ң- ------------ Сен жазасың. 0
S-n ja---ıñ. S-- j------- S-n j-z-s-ñ- ------------ Sen jazasıñ.
Jis rašo. О- жа----. О- ж------ О- ж-з-д-. ---------- Ол жазады. 0
Ol-jaz---. O- j------ O- j-z-d-. ---------- Ol jazadı.

Internacionalizmai

Globalizacija apima ne tik kalbas. Tai pastebima vis augant „internacionalizmų“ kiekiui. Internacionalizmai – tai keliose kalbose sutinkami žodžiai. Tad žodžiai kartais gali turėti tokias pačias arba panašias reikšmes. Tarimas, neretai, irgi būna toks pats. Šie žodžiai taip pat labai panašiai rašomi. Tokių internacionalizmų paplitimas yra įdomus reiškinys. Čia nesvarbios jokios ribos. Netgi geografinės. O ypač – lingvistinės. Yra tokių žodžių, kurie yra suprantami visuose žemynuose. Geras pavyzdys yra žodis hotel. Jis sutinkamas beveik visame pasaulyje. Dauguma internacionalizmų paplinta iš mokslo srities. Taip pat greitai po pasaulį pasklinda techniniai terminai. Senieji internacionalizmai turi bendrą šaknį. Jie susidarė iš to paties žodžio. Tačiau dauguma internacionalizmų paprastai yra skolinti. Kalbant kiek tiksliau, tie žodžiai paprasčiausiai yra priimami į kitas kalbas. Svarbų vaidmenį jų adaptacijoje atlieka įvairios kultūrinės grupės. Kiekviena civilizacija turi savo tradicijas. Todėl tie patys žodžiai prigyja ne visur. Idėjų įsisavinimą lemia kultūrinės normos. Kai kurie dalykai yra budingi tik tam tikroms pasaulio vietovėms. Dar kiti – labai greitai pasklinda po pasaulį. Tačiau tik jiems plintant gali plisti ir jų pavadinimai. Būtent todėl internacionalizmai yra tokie įdomūs! Atrasdami kalbą, visada atrandame ir kultūrą.