Pasikalbėjimų knygelė

lt Traukinyje   »   mk Во воз

34 [trisdešimt keturi]

Traukinyje

Traukinyje

34 [триесет и четири]

34 [triyesyet i chyetiri]

Во воз

[Vo voz]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių makedoniečių Žaisti Daugiau
Ar tai traukinys į Berlyną? Д-ли-ова е --з-т-за---рлин? Д--- о-- е в---- з- Б------ Д-л- о-а е в-з-т з- Б-р-и-? --------------------------- Дали ова е возот за Берлин? 0
D--i-ov---e----o- -- Bye--i-? D--- o-- y- v---- z- B------- D-l- o-a y- v-z-t z- B-e-l-n- ----------------------------- Dali ova ye vozot za Byerlin?
Kada traukinys išvyksta? Ко-а--р-н--- во-о-? К--- т------ в----- К-г- т-г-у-а в-з-т- ------------------- Кога тргнува возот? 0
K--ua t-----o-a -----? K---- t-------- v----- K-g-a t-g-n-o-a v-z-t- ---------------------- Kogua trgunoova vozot?
Kada traukinys atvyksta į Berlyną? Ко-а при-----у-- возот во-Б--л--? К--- п---------- в---- в- Б------ К-г- п-и-т-г-у-а в-з-т в- Б-р-и-? --------------------------------- Кога пристигнува возот во Берлин? 0
K-g-a -r--tig-n---- vo-o- vo-By-rl-n? K---- p------------ v---- v- B------- K-g-a p-i-t-g-n-o-a v-z-t v- B-e-l-n- ------------------------------------- Kogua pristigunoova vozot vo Byerlin?
Atsiprašau, ar galiu praeiti? П-о-тет-, -м-а---- д--п-ми--м? П-------- с---- л- д- п------- П-о-т-т-, с-е-м л- д- п-м-н-м- ------------------------------ Простете, смеам ли да поминам? 0
Pro-ty-t-e, -m-ea--li -a-pomin-m? P---------- s----- l- d- p------- P-o-t-e-y-, s-y-a- l- d- p-m-n-m- --------------------------------- Prostyetye, smyeam li da pominam?
(Aš) manau, kad tai mano vieta. Мис--м---ка ов- е-м---о мес-о. М----- д--- о-- е м---- м----- М-с-а- д-к- о-а е м-е-о м-с-о- ------------------------------ Мислам дека ова е моето место. 0
Mis--m-d-e---o-- -e m-ye-o -y--t-. M----- d---- o-- y- m----- m------ M-s-a- d-e-a o-a y- m-y-t- m-e-t-. ---------------------------------- Mislam dyeka ova ye moyeto myesto.
(Aš) manau, kad (jūs) sėdite mano vietoje. М-сла- д-к----е с----е на--------есто. М----- д--- В-- с----- н- м---- м----- М-с-а- д-к- В-е с-д-т- н- м-е-о м-с-о- -------------------------------------- Мислам дека Вие седите на моето место. 0
M--l-m---ek- -i---sy-dity- n- --ye-o--yesto. M----- d---- V--- s------- n- m----- m------ M-s-a- d-e-a V-y- s-e-i-y- n- m-y-t- m-e-t-. -------------------------------------------- Mislam dyeka Viye syeditye na moyeto myesto.
Kur yra miegamasis vagonas? К-де е-ва--н-т за --ие-е? К--- е в------ з- с------ К-д- е в-г-н-т з- с-и-њ-? ------------------------- Каде е вагонот за спиење? 0
K---e--e vag-on-t z- -------e? K---- y- v------- z- s-------- K-d-e y- v-g-o-o- z- s-i-e-y-? ------------------------------ Kadye ye vaguonot za spiyeњye?
Miegamasis vagonas yra traukinio gale. Ва-он-т з- -п-е---- -- кр---т-о- -озо-. В------ з- с----- е н- к----- о- в----- В-г-н-т з- с-и-њ- е н- к-а-о- о- в-з-т- --------------------------------------- Вагонот за спиење е на крајот од возот. 0
Va----ot-za-sp-ye--e-y--na -r---- od v-zot. V------- z- s------- y- n- k----- o- v----- V-g-o-o- z- s-i-e-y- y- n- k-a-o- o- v-z-t- ------------------------------------------- Vaguonot za spiyeњye ye na kraјot od vozot.
O kur yra vagonas-restoranas? — Priekyje. А кад- е в---нот-за-јаде-е- ---а-по------т. А к--- е в------ з- ј------ – Н- п--------- А к-д- е в-г-н-т з- ј-д-њ-? – Н- п-ч-т-к-т- ------------------------------------------- А каде е вагонот за јадење? – На почетокот. 0
A-k-dy---- -ag-o-ot-z- јa-yeњ--? –-----oc-y----ot. A k---- y- v------- z- ј-------- – N- p----------- A k-d-e y- v-g-o-o- z- ј-d-e-y-? – N- p-c-y-t-k-t- -------------------------------------------------- A kadye ye vaguonot za јadyeњye? – Na pochyetokot.
Ar galiu miegoti apačioje? М--а---- да-сп-јам до--? М---- л- д- с----- д---- М-ж-м л- д- с-и-а- д-л-? ------------------------ Можам ли да спијам долу? 0
Moʐ-m--- -a ----a---ol-o? M---- l- d- s----- d----- M-ʐ-m l- d- s-i-a- d-l-o- ------------------------- Moʐam li da spiјam doloo?
Ar galiu miegoti viduryje? М-ж---ли-да--пиј-м--- ср-ди--т-? М---- л- д- с----- в- с--------- М-ж-м л- д- с-и-а- в- с-е-и-а-а- -------------------------------- Можам ли да спијам во средината? 0
Moʐam--i -a--p-ј----o s---di--t-? M---- l- d- s----- v- s---------- M-ʐ-m l- d- s-i-a- v- s-y-d-n-t-? --------------------------------- Moʐam li da spiјam vo sryedinata?
Ar galiu miegoti viršuje? Мож------д- сп-----горе? М---- л- д- с----- г---- М-ж-м л- д- с-и-а- г-р-? ------------------------ Можам ли да спијам горе? 0
M-ʐam l- -a--pi-a- g-orye? M---- l- d- s----- g------ M-ʐ-m l- d- s-i-a- g-o-y-? -------------------------- Moʐam li da spiјam guorye?
Kada būsime prie sienos? К--а-ќ- -и-е-е-н---рани---а? К--- ќ- б----- н- г--------- К-г- ќ- б-д-м- н- г-а-и-а-а- ---------------------------- Кога ќе бидеме на границата? 0
K-g-a kj-e---dy---- -a --ra-it--t-? K---- k--- b------- n- g----------- K-g-a k-y- b-d-e-y- n- g-r-n-t-a-a- ----------------------------------- Kogua kjye bidyemye na guranitzata?
Kiek trunka kelionė į Berlyną? Ко-к- --лго-т-ае п--у-ањето -о---рли-? К---- д---- т--- п--------- д- Б------ К-л-у д-л-о т-а- п-т-в-њ-т- д- Б-р-и-? -------------------------------------- Колку долго трае патувањето до Берлин? 0
K-l-oo--o--uo t-a------o----ye-------ye-li-? K----- d----- t---- p----------- d- B------- K-l-o- d-l-u- t-a-e p-t-o-a-y-t- d- B-e-l-n- -------------------------------------------- Kolkoo dolguo traye patoovaњyeto do Byerlin?
Ar traukinys vėluoja? Да-и-в-зот-доц--? Д--- в---- д----- Д-л- в-з-т д-ц-и- ----------------- Дали возот доцни? 0
D-----ozo--dot-n-? D--- v---- d------ D-l- v-z-t d-t-n-? ------------------ Dali vozot dotzni?
Ar turite ką nors paskaityti? И---- -и --што--а-чи--њ-? И---- л- н---- з- ч------ И-а-е л- н-ш-о з- ч-т-њ-? ------------------------- Имате ли нешто за читање? 0
I-at-e l- --es--- ---c---a--e? I----- l- n------ z- c-------- I-a-y- l- n-e-h-o z- c-i-a-y-? ------------------------------ Imatye li nyeshto za chitaњye?
Ar čia galima gauti ko nors (pa) valgyti ir (atsi) gerti? Мож- -и-ч-в-к--вд--да ---ие -ешт--за јаде-е и -а пиење? М--- л- ч---- о--- д- д---- н---- з- ј----- и з- п----- М-ж- л- ч-в-к о-д- д- д-б-е н-ш-о з- ј-д-њ- и з- п-е-е- ------------------------------------------------------- Може ли човек овде да добие нешто за јадење и за пиење? 0
Mo--e -- -h-vyek -v-y- ---d-bi-e----sh-o-za---d-eњ-e-i-za p-y-њ--? M---- l- c------ o---- d- d----- n------ z- ј------- i z- p------- M-ʐ-e l- c-o-y-k o-d-e d- d-b-y- n-e-h-o z- ј-d-e-y- i z- p-y-њ-e- ------------------------------------------------------------------ Moʐye li chovyek ovdye da dobiye nyeshto za јadyeњye i za piyeњye?
Ar galite mane pažadinti 7 (septintą) valandą? Дал---и -е-ра-будил- -о--.-0 часо- ------а-? Д--- б- м- р-------- в- 7--- ч---- В- м----- Д-л- б- м- р-з-у-и-е в- 7-0- ч-с-т В- м-л-м- -------------------------------------------- Дали би ме разбудиле во 7.00 часот Ве молам? 0
Dali-bi m-- --zb-o-i-ye--- ---- -h--ot Vye -----? D--- b- m-- r---------- v- 7--- c----- V-- m----- D-l- b- m-e r-z-o-d-l-e v- 7-0- c-a-o- V-e m-l-m- ------------------------------------------------- Dali bi mye razboodilye vo 7.00 chasot Vye molam?

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kūdikiai skaito iš lūpų!

Kai kūdikiai mokosi kalbėti, jie sutelkia dėmesį į tėvų lūpas. Tai išsiaiškino raidos psichologijos tyrinėtojai. Kūdikiai pradeda skaityti iš lūpų būdami maždaug pusės metų amžiaus. Taip jie išmoksta tinkamai sudėti lūpas tariant žodžius. Kai vaikui sukanka vieneri, jie jau gali suprasti keletą žodžių. Tada jie vėl pradeda žiūrėti žmonėms į akis. Tai darydami jie surenka pakankamai daug svarbios informacijos. Žiūrėdami tėvams į akis, jie gali nustatyti, ar šie yra laimingi, ar liūdni. Taip jie susipažįsta su jausmų pasauliu. Pasidaro dar įdomiau, kai kas nors su jais ima kalbėti užsienietiškai. Tada kūdikiai vėl imasi skaityti iš lūpų. Taip jie išmoksta formuoti užsienietiškus žodžius. Todėl, kai kalbate su kūdikiais, visada į juos žiūrėkite. Taip pat kūdikiams mokantis kalbos būtinas dialogas. Dažnai tėvai atkartoja tai, ką sako kūdikiai. Taip kūdikiai sulaukia atsako. Tai jiems ypač svarbu. Tuomet jie žino, kad buvo suprasti. Toks patvirtinimas juos motyvuoja. Jie ir toliau smaginasi mokydamiesi kalbėti. Tad tik garso įrašų vaikams nepakanka. Tyrimai parodė, kad kūdikiai išties sugeba skaityti iš lūpų. Eksperimentų metu jiems buvo rodomas vaizdo įrašas be garso. Tie įrašai buvo daryti tiek gimtąja, tiek užsienio kalba. Kūdikiai daug ilgiau stebėjo įrašus gimtąja kalba. Jie akivaizdžiai kreipė į juos daugiau dėmesio. Tačiau pirmieji kūdikių žodžiai yra tokie patys visame pasaulyje. „Mama“ ir „tėtis“ – lengva ištarti visomis kalbomis!