Pasikalbėjimų knygelė

lt Pirkiniai   »   be Рабіць пакупкі

54 [penkiasdešimt keturi]

Pirkiniai

Pirkiniai

54 [пяцьдзесят чатыры]

54 [pyats’dzesyat chatyry]

Рабіць пакупкі

[Rabіts’ pakupkі]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių baltarusių Žaisti Daugiau
(Aš) norėčiau pirkti dovaną. Я-ж-да- -упі---пад--у---. Я ж---- к----- п--------- Я ж-д-ю к-п-ц- п-д-р-н-к- ------------------------- Я жадаю купіць падарунак. 0
Ya ---da-- --pі--’ --d-runa-. Y- z------ k------ p--------- Y- z-a-a-u k-p-t-’ p-d-r-n-k- ----------------------------- Ya zhadayu kupіts’ padarunak.
Bet ką nors nebrangaus. А-е не---дт--д---г-. А-- н- н---- д------ А-е н- н-д-а д-р-г-. -------------------- Але не надта дарагі. 0
A---n- ---ta d--a--. A-- n- n---- d------ A-e n- n-d-a d-r-g-. -------------------- Ale ne nadta daragі.
Gal rankinę? Мож--б--ь с---ч-у? М--- б--- с------- М-ж- б-ц- с-м-ч-у- ------------------ Можа быць сумачку? 0
M--h- -yt---s--ac--u? M---- b---- s-------- M-z-a b-t-’ s-m-c-k-? --------------------- Mozha byts’ sumachku?
Kokios spalvos norėtumėte? Якога--ол----В--ж-дае--? Я---- к----- В- ж------- Я-о-а к-л-р- В- ж-д-е-е- ------------------------ Якога колеру Вы жадаеце? 0
Ya------o--ru -y -------s-? Y----- k----- V- z--------- Y-k-g- k-l-r- V- z-a-a-t-e- --------------------------- Yakoga koleru Vy zhadaetse?
Juodą, rudą ar baltą? Чо-нага, -а--чн-в-га--бо -елага? Ч------- к---------- а-- б------ Ч-р-а-а- к-р-ч-е-а-а а-о б-л-г-? -------------------------------- Чорнага, карычневага або белага? 0
Ch--nag----a-yc-n--a-- a-- ---aga? C-------- k----------- a-- b------ C-o-n-g-, k-r-c-n-v-g- a-o b-l-g-? ---------------------------------- Chornaga, karychnevaga abo belaga?
Didelę ar mažą? Вялікую аб- --лен---ю? В------ а-- м--------- В-л-к-ю а-о м-л-н-к-ю- ---------------------- Вялікую або маленькую? 0
Vy-lіk--u -bo ma-en----u? V-------- a-- m---------- V-a-і-u-u a-o m-l-n-k-y-? ------------------------- Vyalіkuyu abo malen’kuyu?
Ar galiu šitą pasižiūrėti? М--н- п-глядз-ць гэ-ую? М---- п--------- г----- М-ж-а п-г-я-з-ц- г-т-ю- ----------------------- Можна паглядзець гэтую? 0
Mozh---pag-ya--e-s---e-uy-? M----- p----------- g------ M-z-n- p-g-y-d-e-s- g-t-y-? --------------------------- Mozhna paglyadzets’ getuyu?
Ar ji odinė? Я-- -а -к-ры? Я-- с- с----- Я-а с- с-у-ы- ------------- Яна са скуры? 0
Y--a--a -k-ry? Y--- s- s----- Y-n- s- s-u-y- -------------- Yana sa skury?
Ar ji iš odos pakaitalo? Аб- я-- з-сін-----і? А-- я-- з с--------- А-о я-а з с-н-э-ы-і- -------------------- Або яна з сінтэтыкі? 0
A-o-ya-- - sі--e----? A-- y--- z s--------- A-o y-n- z s-n-e-y-і- --------------------- Abo yana z sіntetykі?
Žinoma, iš odos. Б--умо--а,-с-----р-. Б--------- с- с----- Б-з-м-ў-а- с- с-у-ы- -------------------- Безумоўна, са скуры. 0
B-z-m-u--- -- --ur-. B--------- s- s----- B-z-m-u-a- s- s-u-y- -------------------- Bezumouna, sa skury.
Tai labai gera kokybė. Гэ---а-а-лі-а----р-- я-ас--. Г--- а------- д----- я------ Г-т- а-а-л-в- д-б-а- я-а-ц-. ---------------------------- Гэта асабліва добрая якасць. 0
Geta as--lі----o--aya-y-ka-ts’. G--- a------- d------ y-------- G-t- a-a-l-v- d-b-a-a y-k-s-s-. ------------------------------- Geta asablіva dobraya yakasts’.
Ir rankinė tikrai nebrangi. Сум-ч----а--а--ы з-с---н--ар-гая. С------ с------- з---- н--------- С-м-ч-а с-п-а-д- з-с-м н-д-р-г-я- --------------------------------- Сумачка сапраўды зусім недарагая. 0
Sum-chk---apr-u---z--і- ned------a. S------- s------- z---- n---------- S-m-c-k- s-p-a-d- z-s-m n-d-r-g-y-. ----------------------------------- Sumachka sapraudy zusіm nedaragaya.
Ji man patinka. Я----н- -адаб--цца. Я-- м-- п---------- Я-а м-е п-д-б-е-ц-. ------------------- Яна мне падабаецца. 0
Ya-a-m-- pad-baets---. Y--- m-- p------------ Y-n- m-e p-d-b-e-s-s-. ---------------------- Yana mne padabaetstsa.
Aš ją perku. Я--азьму -е. Я в----- я-- Я в-з-м- я-. ------------ Я вазьму яе. 0
Ya---z-m- yay-. Y- v----- y---- Y- v-z-m- y-y-. --------------- Ya vaz’mu yaye.
Ar prireikus galėsiu ją pakeisti kita? Кал--што,-ці зм--у ---- -----яць? К--- ш--- ц- з---- я я- а-------- К-л- ш-о- ц- з-а-у я я- а-м-н-ц-? --------------------------------- Калі што, ці змагу я яе абмяняць? 0
K--------- --і z-ag-----ya-e -b-----ats-? K--- s---- t-- z---- y- y--- a----------- K-l- s-t-, t-і z-a-u y- y-y- a-m-a-y-t-’- ----------------------------------------- Kalі shto, tsі zmagu ya yaye abmyanyats’?
Savaime suprantama. С-мо--а-о- -ра--мела. С--- с---- з--------- С-м- с-б-й з-а-у-е-а- --------------------- Само сабой зразумела. 0
Samo s---y --a--m--a. S--- s---- z--------- S-m- s-b-y z-a-u-e-a- --------------------- Samo saboy zrazumela.
Mes ją supakuosime kaip dovaną. Мы--па-у-- -е--к -а--р----. М- ў------ я- я- п--------- М- ў-а-у-м я- я- п-д-р-н-к- --------------------------- Мы ўпакуем яе як падарунак. 0
My--pa-u-m y-y---a- pa--r-nak. M- u------ y--- y-- p--------- M- u-a-u-m y-y- y-k p-d-r-n-k- ------------------------------ My upakuem yaye yak padarunak.
Štai ten yra kasa. Т-м зна-----цца -аса. Т-- з---------- к---- Т-м з-а-о-з-ц-а к-с-. --------------------- Там знаходзіцца каса. 0
T---z-a-h-dz--s-sa--a--. T-- z------------- k---- T-m z-a-h-d-і-s-s- k-s-. ------------------------ Tam znakhodzіtstsa kasa.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kas ką supranta?

Pasaulyje gyvena apie 7 milijardai žmonių. Ir visi kalba kokia nors kalba. Deja, bet ta kalba ne visada yra ta pati. Tad, norėdami susikalbėti su kitomis tautomis, turime išmokti kalbų. O tai neretai vargina. Tačiau yra kalbų, kurios yra labai panašios. Tie žmonės geriau vienas kitą suprantą net neišmokę kitos kalbos. Tai vadinama abipusiu suprantamumu . Išskiriami du jo variantai. Pirmasis vadinamas žodiniu abipusiu suprantamumu. Tokiu atveju kalbėtojai supranta vienas kitą kalbėdami. Tačiau jie nesupranta rašytinės kitos kalbos sistemos. Taip yra todėl, kad kalbos skiriasi rašytinėmis formomis. To pavyzdžiai yra indų ir urdu kalbos. Antrasis variantas vadinamas rašytiniu abipusiu suprantamumu. Tokiu atveju kalba suprantama ašytinėje savo formoje. Tačiau kalbėdami šių kalbų atstovai vienas kito nesupranta. Taip yra todėl, kad jų tarimas yra labai skirtingas. To pavyzdžiai būtų vokiečių ir olandų kalbos. Artimiausios kalbos yra susijusios tiek rašyba, tiek tarimu. Tai reiškia, kad jos yra abipusiai suprantamos tiek šnekamąja, tiek rašytine forma. To pavyzdžiai būtų rusų ir ukrainiečių bei tailandiečių ir laosiečių kalba. Taip pat yra ir asimetrinė abipusio suprantamumo forma. Taip nutinka, kai kalbėtojai vienas kitą supranta nevienodai. Portugalai supranta ispanus geriau nei ispanai supranta portugalus. Austrai supranta vokiečius geriau nei vokiečiai austrus. Šiuose pavyzdžiuose kliūtimi tampa tarimas ir dialektas. Tas, kas nori tikrai gerai pasikalbėti, turi išmokti ką nors naujo...