Pasikalbėjimų knygelė

lt Pirkiniai   »   ky Shopping

54 [penkiasdešimt keturi]

Pirkiniai

Pirkiniai

54 [элүү төрт]

54 [elüü tört]

Shopping

[Satıp aluu]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kirgizų Žaisti Daugiau
(Aš) norėčiau pirkti dovaną. Ме- б---- с---- а---- к----. Мен белек сатып алгым келет. 0
M-- b---- s---- a---- k----. Me- b---- s---- a---- k----. Men belek satıp algım kelet. M-n b-l-k s-t-p a-g-m k-l-t. ---------------------------.
Bet ką nors nebrangaus. Би--- ө-- к----- э- н---- ж--. Бирок өтө кымбат эч нерсе жок. 0
B---- ö-- k----- e- n---- j--. Bi--- ö-- k----- e- n---- j--. Birok ötö kımbat eç nerse jok. B-r-k ö-ö k-m-a- e- n-r-e j-k. -----------------------------.
Gal rankinę? Ба----- б-----? Балким, баштык? 0
B-----, b-----? Ba----- b-----? Balkim, baştık? B-l-i-, b-ş-ı-? ------,-------?
Kokios spalvos norėtumėte? Си- к---- т---- к--------? Сиз кайсы түстү каалайсыз? 0
S-- k---- t---- k--------? Si- k---- t---- k--------? Siz kaysı tüstü kaalaysız? S-z k-y-ı t-s-ü k-a-a-s-z? -------------------------?
Juodą, rudą ar baltą? Ка--- к---- ж- а-? Кара, күрөң же ак? 0
K---, k---- j- a-? Ka--- k---- j- a-? Kara, küröŋ je ak? K-r-, k-r-ŋ j- a-? ----,------------?
Didelę ar mažą? Чо--- ж- к-------? Чоңбу же кичинеби? 0
Ç---- j- k-------? Ço--- j- k-------? Çoŋbu je kiçinebi? Ç-ŋ-u j- k-ç-n-b-? -----------------?
Ar galiu šitą pasižiūrėti? Ме- м--- к----- б-----? Мен муну көрсөм болобу? 0
M-- m--- k----- b-----? Me- m--- k----- b-----? Men munu körsöm bolobu? M-n m-n- k-r-ö- b-l-b-? ----------------------?
Ar ji odinė? Бу- т------ ж---------? Бул териден жасалганбы? 0
B-- t------ j---------? Bu- t------ j---------? Bul teriden jasalganbı? B-l t-r-d-n j-s-l-a-b-? ----------------------?
Ar ji iš odos pakaitalo? Же а- ж------ м------------- ж---------? Же ал жасалма материалдардан жасалганбы? 0
J- a- j------ m------------- j---------? Je a- j------ m------------- j---------? Je al jasalma materialdardan jasalganbı? J- a- j-s-l-a m-t-r-a-d-r-a- j-s-l-a-b-? ---------------------------------------?
Žinoma, iš odos. Ал------ б-------. Албетте, булгаары. 0
A------, b-------. Al------ b-------. Albette, bulgaarı. A-b-t-e, b-l-a-r-. -------,---------.
Tai labai gera kokybė. Бу- ө----- ж---- с----. Бул өзгөчө жакшы сапат. 0
B-- ö----- j---- s----. Bu- ö----- j---- s----. Bul özgöçö jakşı sapat. B-l ö-g-ç- j-k-ı s-p-t. ----------------------.
Ir rankinė tikrai nebrangi. Ал э-- б----- ч----- э-- а----. Ал эми баштык чындап эле арзан. 0
A- e-- b----- ç----- e-- a----. Al e-- b----- ç----- e-- a----. Al emi baştık çındap ele arzan. A- e-i b-ş-ı- ç-n-a- e-e a-z-n. ------------------------------.
Ji man patinka. Бу- м--- ж----. Бул мага жакты. 0
B-- m--- j----. Bu- m--- j----. Bul maga jaktı. B-l m-g- j-k-ı. --------------.
Aš ją perku. Ме- м--- а---. Мен муну алам. 0
M-- m--- a---. Me- m--- a---. Men munu alam. M-n m-n- a-a-. -------------.
Ar prireikus galėsiu ją pakeisti kita? Ке--- б----- м-- а-- а-------- а-----? Керек болсо, мен аны алмаштыра аламбы? 0
K---- b----, m-- a-- a-------- a-----? Ke--- b----- m-- a-- a-------- a-----? Kerek bolso, men anı almaştıra alambı? K-r-k b-l-o, m-n a-ı a-m-ş-ı-a a-a-b-? -----------,-------------------------?
Savaime suprantama. Ал-----. Албетте. 0
A------. Al-----. Albette. A-b-t-e. -------.
Mes ją supakuosime kaip dovaną. Ан- б---- к----- о--- к-----. Аны белек катары ороп коёбуз. 0
A-- b---- k----- o--- k------. An- b---- k----- o--- k------. Anı belek katarı orop koyobuz. A-ı b-l-k k-t-r- o-o- k-y-b-z. -----------------------------.
Štai ten yra kasa. Ка--- о--- ж----. Касса ошол жакта. 0
K---- o--- j----. Ka--- o--- j----. Kassa oşol jakta. K-s-a o-o- j-k-a. ----------------.

Kas ką supranta?

Pasaulyje gyvena apie 7 milijardai žmonių. Ir visi kalba kokia nors kalba. Deja, bet ta kalba ne visada yra ta pati. Tad, norėdami susikalbėti su kitomis tautomis, turime išmokti kalbų. O tai neretai vargina. Tačiau yra kalbų, kurios yra labai panašios. Tie žmonės geriau vienas kitą suprantą net neišmokę kitos kalbos. Tai vadinama abipusiu suprantamumu . Išskiriami du jo variantai. Pirmasis vadinamas žodiniu abipusiu suprantamumu. Tokiu atveju kalbėtojai supranta vienas kitą kalbėdami. Tačiau jie nesupranta rašytinės kitos kalbos sistemos. Taip yra todėl, kad kalbos skiriasi rašytinėmis formomis. To pavyzdžiai yra indų ir urdu kalbos. Antrasis variantas vadinamas rašytiniu abipusiu suprantamumu. Tokiu atveju kalba suprantama ašytinėje savo formoje. Tačiau kalbėdami šių kalbų atstovai vienas kito nesupranta. Taip yra todėl, kad jų tarimas yra labai skirtingas. To pavyzdžiai būtų vokiečių ir olandų kalbos. Artimiausios kalbos yra susijusios tiek rašyba, tiek tarimu. Tai reiškia, kad jos yra abipusiai suprantamos tiek šnekamąja, tiek rašytine forma. To pavyzdžiai būtų rusų ir ukrainiečių bei tailandiečių ir laosiečių kalba. Taip pat yra ir asimetrinė abipusio suprantamumo forma. Taip nutinka, kai kalbėtojai vienas kitą supranta nevienodai. Portugalai supranta ispanus geriau nei ispanai supranta portugalus. Austrai supranta vokiečius geriau nei vokiečiai austrus. Šiuose pavyzdžiuose kliūtimi tampa tarimas ir dialektas. Tas, kas nori tikrai gerai pasikalbėti, turi išmokti ką nors naujo...