Pasikalbėjimų knygelė

lt Savybiniai įvardžiai 1   »   be Прыналежныя займеннікі 1

66 [šešiasdešimt šeši]

Savybiniai įvardžiai 1

Savybiniai įvardžiai 1

66 [шэсцьдзесят шэсць]

66 [shests’dzesyat shests’]

Прыналежныя займеннікі 1

[Prynalezhnyya zaymennіkі 1]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių baltarusių Žaisti Daugiau
aš — mano я-----й я – м-- я – м-й ------- я – мой 0
ya---m-y y- – m-- y- – m-y -------- ya – moy
(Aš) nerandu savo rakto. Я-не--н-ходж---ва--- к----. Я н- з------- с----- к----- Я н- з-а-о-ж- с-а-г- к-ю-а- --------------------------- Я не знаходжу свайго ключа. 0
Ya -e-----ho-zh- --a--- -l-ucha. Y- n- z--------- s----- k------- Y- n- z-a-h-d-h- s-a-g- k-y-c-a- -------------------------------- Ya ne znakhodzhu svaygo klyucha.
(Aš) nerandu savo bilieto. Я не-зна-одж--св---о -і--та. Я н- з------- с----- б------ Я н- з-а-о-ж- с-а-г- б-л-т-. ---------------------------- Я не знаходжу свайго білета. 0
Y- n- z-ak-------sv-----bі--ta. Y- n- z--------- s----- b------ Y- n- z-a-h-d-h- s-a-g- b-l-t-. ------------------------------- Ya ne znakhodzhu svaygo bіleta.
tu — tavo ты-- -в-й т- – т--- т- – т-о- --------- ты – твой 0
ty - -v-y t- – t--- t- – t-o- --------- ty – tvoy
Ar radai savo raktą? Т--знай-оў -в-- ----? Т- з------ с--- к---- Т- з-а-ш-ў с-о- к-ю-? --------------------- Ты знайшоў свой ключ? 0
Ty-znay--o- ---y-kly-c-? T- z------- s--- k------ T- z-a-s-o- s-o- k-y-c-? ------------------------ Ty znayshou svoy klyuch?
Ar radai savo bilietą? Т--з--йшоў--вой-б--е-? Т- з------ с--- б----- Т- з-а-ш-ў с-о- б-л-т- ---------------------- Ты знайшоў свой білет? 0
Ty-zna-s-ou s-oy-----t? T- z------- s--- b----- T- z-a-s-o- s-o- b-l-t- ----------------------- Ty znayshou svoy bіlet?
jis — jo ён-- я-о ё- – я-- ё- – я-о -------- ён – яго 0
en---y-go e- – y--- e- – y-g- --------- en – yago
Ar žinai, kur (yra) jo raktas? Ты ---а-ш- -з- --о кл-ч? Т- в------ д-- я-- к---- Т- в-д-е-, д-е я-о к-ю-? ------------------------ Ты ведаеш, дзе яго ключ? 0
Ty-v-daesh--d---y-g--k-yuc-? T- v------- d-- y--- k------ T- v-d-e-h- d-e y-g- k-y-c-? ---------------------------- Ty vedaesh, dze yago klyuch?
Ar žinai, kur (yra) jo bilietas? Ты ве-ае-- дз--яг---іл-т? Т- в------ д-- я-- б----- Т- в-д-е-, д-е я-о б-л-т- ------------------------- Ты ведаеш, дзе яго білет? 0
T- -ed-e--- dz--yag--b-l-t? T- v------- d-- y--- b----- T- v-d-e-h- d-e y-g- b-l-t- --------------------------- Ty vedaesh, dze yago bіlet?
ji — jos я-а ---е я-- – я- я-а – я- -------- яна – яе 0
ya---– y--e y--- – y--- y-n- – y-y- ----------- yana – yaye
Jos pinigai dingo. Яе -рош- ---пал-. Я- г---- п------- Я- г-о-ы п-а-а-і- ----------------- Яе грошы прапалі. 0
Y--- --o--- pra--lі. Y--- g----- p------- Y-y- g-o-h- p-a-a-і- -------------------- Yaye groshy prapalі.
Jos kreditinė kortelė taip pat dingo. І-яе--рэд----- -ар-к- так--м--п--п---. І я- к-------- к----- т------ п------- І я- к-э-ы-н-я к-р-к- т-к-а-а п-а-а-а- -------------------------------------- І яе крэдытная картка таксама прапала. 0
І ya-e --ed-t--y- --r-ka ------a-p-apala. І y--- k--------- k----- t------ p------- І y-y- k-e-y-n-y- k-r-k- t-k-a-a p-a-a-a- ----------------------------------------- І yaye kredytnaya kartka taksama prapala.
mes — mūsų мы----аш м- – н-- м- – н-ш -------- мы – наш 0
m- – -ash m- – n--- m- – n-s- --------- my – nash
Mūsų senelis serga. На- д--д--- -вор-. Н-- д------ х----- Н-ш д-я-у-я х-о-ы- ------------------ Наш дзядуля хворы. 0
Nash--zyadulya --vo--. N--- d-------- k------ N-s- d-y-d-l-a k-v-r-. ---------------------- Nash dzyadulya khvory.
Mūsų senelė sveika. Н-ша--аб--я з---о--я. Н--- б----- з-------- Н-ш- б-б-л- з-а-о-а-. --------------------- Наша бабуля здаровая. 0
Nash- b-b---a-z--r-vaya. N---- b------ z--------- N-s-a b-b-l-a z-a-o-a-a- ------------------------ Nasha babulya zdarovaya.
jūs — jūsų в- - в-ш в- – в-- в- – в-ш -------- вы – ваш 0
vy – --sh v- – v--- v- – v-s- --------- vy – vash
Vaikai, kur jūsų tėvas? Дзе-і, дзе-ваш-тата? Д----- д-- в-- т---- Д-е-і- д-е в-ш т-т-? -------------------- Дзеці, дзе ваш тата? 0
Dz--sі--dze---sh t-ta? D------ d-- v--- t---- D-e-s-, d-e v-s- t-t-? ---------------------- Dzetsі, dze vash tata?
Vaikai, kur jūsų mama? Дз--і- д-е----- м-ма? Д----- д-- в--- м---- Д-е-і- д-е в-ш- м-м-? --------------------- Дзеці, дзе ваша мама? 0
Dze-s-, dze--asha ---a? D------ d-- v---- m---- D-e-s-, d-e v-s-a m-m-? ----------------------- Dzetsі, dze vasha mama?

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kūrybiška kalba

Šiandien kūrybiškumas yra svarbus dalykas. Visi nori būti kūrybiški. Kūrybiški žmonės yra laikomi protingais. Mūsų kalba irgi turėtų būti kūrybiška. Anksčiau žmonės stengėsi kalbėti kuo taisyklingiau. Šiandien jie turi kalbėti kuo kūrybiškiau. Reklama ir naujosios medijos yra to pavyzdys. Jos parodo, kaip galima žaisti su kalba. Per pastaruosius 50 metų kūrybingumo svarba išaugo. Šis fenomenas domina ir tyrėjus. Psichologai, švietėjai ir filosofai tyrinėja kūrybinį procesą. Kūrybiškumas apibūdinamas kaip sugebėjimas sukurti ką nors nauja. Tad kūrybiškas kalbėtojas kuria naujas lingvistines formas. Tai gali būti žodžiai arba gramatinės struktūros. Studijuodami kūrybišką kalbą, lingvistai gali nustatyti, kaip keičiasi kalba. Tačiau ne visi supranta naujuosius lingvistinius elementus. Tam, kad suvoktumėte kūrybišką kalbą, turite išmanyti kalbą. Turite žinoti, kaip ta kalba funkcionuoja. Taip pat reikia būti susipažinus su pasauliu, kuriame gyvena jos kalbėtojai. Tik tada galima suprasti, ką norėta pasakyti. To pavyzdys yra paauglių slengas. Vaikai ir jaunuoliai visuomet išranda naujų žodžių. Suaugusieji neretai jų nesupranta. Šiandien yra leidžiami paauglių slengą aiškinantys žodynai. Tačiau slengas paprastai pasensta pasikeitus kartai! Tačiau kūrybiškos kalbos galima išmokti. Tam yra sukuriami specialūs kursai. Svarbiausia mokymosi taisyklė: pasitelkite vidinį savo balsą!