(Mes) buvome susitarę, nežiūrint / nepaisant to jis neatėjo.
Мы д-мов-л--я.-Н-г-е--я-- на-гэт---------р-й--ў.
М- д---------- Н--------- н- г--- ё- н- п-------
М- д-м-в-л-с-. Н-г-е-з-ч- н- г-т- ё- н- п-ы-ш-ў-
------------------------------------------------
Мы дамовіліся. Нягледзячы на гэта ён не прыйшоў. 0 My --m----іsya. Ny-g--dzyac-y-na -e-a--on -e---yys--u.M- d----------- N------------ n- g--- y-- n- p--------M- d-m-v-l-s-a- N-a-l-d-y-c-y n- g-t- y-n n- p-y-s-o-.------------------------------------------------------My damovіlіsya. Nyagledzyachy na geta yon ne pryyshou.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
(Mes) buvome susitarę, nežiūrint / nepaisant to jis neatėjo.
Мы дамовіліся. Нягледзячы на гэта ён не прыйшоў.
My damovіlіsya. Nyagledzyachy na geta yon ne pryyshou.
Я----е з--х--зіц--п-ацы,--аця в--ы--с--- ---.
Я-- н- з--------- п----- х--- в------- ў В---
Я-а н- з-а-о-з-ц- п-а-ы- х-ц- в-ч-л-с- ў В-У-
---------------------------------------------
Яна не знаходзіць працы, хаця вучылася ў ВНУ. 0 Yana--- ------dzі-s’-pr-t-y----at--a --c--l-s-- --V--.Y--- n- z----------- p------ k------ v--------- u V---Y-n- n- z-a-h-d-і-s- p-a-s-, k-a-s-a v-c-y-a-y- u V-U-------------------------------------------------------Yana ne znakhodzіts’ pratsy, khatsya vuchylasya u VNU.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Ji neranda darbo, nors turi diplomą.
Яна не знаходзіць працы, хаця вучылася ў ВНУ.
Yana ne znakhodzіts’ pratsy, khatsya vuchylasya u VNU.
Она не может найти работу, несмотря на то, что у неё высшее образование.
Ji neina pas gydytoją, nors jai skauda.
Яна н-----е да-до--а--,----я-ў ----о--.
Я-- н- і--- д- д------- х--- ў я- б----
Я-а н- і-з- д- д-к-а-а- х-ц- ў я- б-л-.
---------------------------------------
Яна не ідзе да доктара, хаця ў яе болі. 0 Y-na n----ze -a-d-kta-a,--ha-sy- ---a-- -olі.Y--- n- і--- d- d------- k------ u y--- b----Y-n- n- і-z- d- d-k-a-a- k-a-s-a u y-y- b-l-.---------------------------------------------Yana ne іdze da doktara, khatsya u yaye bolі.
Она покупает машину, несмотря на то, что у неё нет денег.
Ji turi diplomą, nežiūrint / nepaisant to ji neranda darbo.
Я-а------ася-ў--НУ- --г--д-ячы -а г-т--я-а-не зна---зіц- п-а--.
Я-- в------- ў В--- Н--------- н- г--- я-- н- з--------- п-----
Я-а в-ч-л-с- ў В-У- Н-г-е-з-ч- н- г-т- я-а н- з-а-о-з-ц- п-а-ы-
---------------------------------------------------------------
Яна вучылася ў ВНУ. Нягледзячы на гэта яна не знаходзіць працы. 0 Y--a v-c-y-a----- --U- N--g-edz--chy------ta----a ------kho--іt-’ pr--s-.Y--- v--------- u V--- N------------ n- g--- y--- n- z----------- p------Y-n- v-c-y-a-y- u V-U- N-a-l-d-y-c-y n- g-t- y-n- n- z-a-h-d-і-s- p-a-s-.-------------------------------------------------------------------------Yana vuchylasya u VNU. Nyagledzyachy na geta yana ne znakhodzіts’ pratsy.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Ji turi diplomą, nežiūrint / nepaisant to ji neranda darbo.
Яна вучылася ў ВНУ. Нягледзячы на гэта яна не знаходзіць працы.
Yana vuchylasya u VNU. Nyagledzyachy na geta yana ne znakhodzіts’ pratsy.
У неё высшее образование. Несмотря на это, она не может найти работу.
Jai skauda, nežiūrint / nepaisant to ji neina pas gydytoją.
У я- б---.----ле----ы -а---та --- не--дзе да -----р-.
У я- б---- Н--------- н- г--- я-- н- і--- д- д-------
У я- б-л-. Н-г-е-з-ч- н- г-т- я-а н- і-з- д- д-к-а-а-
-----------------------------------------------------
У яе болі. Нягледзячы на гэта яна не ідзе да доктара. 0 U -a-e bo-і.-Nya-l-d-y-ch--n----t--yan------dze -a d-kta-a.U y--- b---- N------------ n- g--- y--- n- і--- d- d-------U y-y- b-l-. N-a-l-d-y-c-y n- g-t- y-n- n- і-z- d- d-k-a-a------------------------------------------------------------U yaye bolі. Nyagledzyachy na geta yana ne іdze da doktara.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Jai skauda, nežiūrint / nepaisant to ji neina pas gydytoją.
У яе болі. Нягледзячы на гэта яна не ідзе да доктара.
U yaye bolі. Nyagledzyachy na geta yana ne іdze da doktara.
Vaikai kalbų išmoksta gana greitai.
Suaugusiems paprastai prireikia daugiau laiko.
Tačiau vaikai kalbą išmoksta ne geriau nei suaugusieji.
Jie tiesiog kitaip mokosi.
Mokantis kalbos smegenys turi išties daug pasiekti.
Jos turi vienu metu išmokti daug dalykų.
Kai žmogus mokosi kalbos, nepakanka apie tai tik galvoti.
Jis taip pat turi išmokti juos tarti.
Tam kalbos padargai turi išmokti naujų judesių.
Smegenys taip pat turi išmokti reaguoti į naujas situacijas.
Kalbėti užsienio kalba yra nelengva.
Suaugusieji kalbų įvairiais gyvenimo laikotarpiais mokosi skirtingai.
Būdami 20-ies, 30-ies, žmonės vis dar turi mokymosi rutiną.
Mokykla ir mokslai dar ne tokioj tolimoj praeity.
Todėl smegenys yra gerai ištreniruotos.
Tuomet kalbos galima išmokti gana gerai.
Keturiasdešimtmečiai ir penkiasdešimtmečiai jau ir taip yra nemažai išmokę.
Jų smegenims naudinga toji patirtis.
Jos gali sujungti naujas žinias su senomis.
Tokiame amžiuje geriausia išmokstama to, ką jau pažįstame.
Pavyzdžiui, tų kalbų, kurios yra panašios į tas, kurias mokame.
Esant 60-ies ir 70-ies metų amžiui, paprastai turima daug laiko.
Tie žmonės gali dažnai praktikuotis.
Tai ypač svarbu mokantis kalbų.
Vyresni žmonės ypač gerai išmoksta užsienio kalbos rašybos.
Sėkmingai mokytis galima kiekviename amžiuje.
Ir po brandos periodo smegenys tebegali kurti naujas nervų ląsteles.
Ir smegenims tai patinka...