Frazlibro

eo Starigi demandojn 1   »   ti ሕቶታት ምሕታት 1

62 [sesdek du]

Starigi demandojn 1

Starigi demandojn 1

62 [ሱሳንክልተን]

62 [susanikiliteni]

ሕቶታት ምሕታት 1

[ḥitotati miḥitati 1]

Elektu kiel vi volas vidi la tradukon:   
esperanto tigrinjo Ludu Pli
lerni ተ--- ኣ--ዐ ተመሃረ ኣጽንዐ ተ-ሃ- ኣ-ን- --------- ተመሃረ ኣጽንዐ 0
tem-h-re--t-’--i-ā temehare ats’ini‘ā t-m-h-r- a-s-i-i-ā ------------------ temehare ats’ini‘ā
Ĉu la studentoj lernas multon? እ-ም ቆ-- ብዙ- ድዮ------? እቶም ቆልዑ ብዙሕ ድዮም ዘጽንዑ? እ-ም ቆ-ዑ ብ-ሕ ድ-ም ዘ-ን-? --------------------- እቶም ቆልዑ ብዙሕ ድዮም ዘጽንዑ? 0
ito-------i-u --zuḥi-d---mi--e-s--n-‘u? itomi k’oli‘u bizuh-i diyomi zets’ini‘u? i-o-i k-o-i-u b-z-h-i d-y-m- z-t-’-n-‘-? ---------------------------------------- itomi k’oli‘u bizuḥi diyomi zets’ini‘u?
Ne, ili lernas malmulton. ኣ-ኮ--፣ ቅሩብ ----ዘ-ንዑ። ኣይኮኑን፣ ቅሩብ እዮም ዘጽንዑ። ኣ-ኮ-ን- ቅ-ብ እ-ም ዘ-ን-። -------------------- ኣይኮኑን፣ ቅሩብ እዮም ዘጽንዑ። 0
ay-konu-i- k-i-u-- -------e-s-i--‘u። ayikonuni፣ k’irubi iyomi zets’ini‘u። a-i-o-u-i- k-i-u-i i-o-i z-t-’-n-‘-። ------------------------------------ ayikonuni፣ k’irubi iyomi zets’ini‘u።
demandi ሓቶታት ሓቶታት ሓ-ታ- ---- ሓቶታት 0
ḥ-to--ti h-atotati h-a-o-a-i --------- ḥatotati
Ĉu vi ofte demandas vian instruiston? ንመ-ህ- ብ-- ግ- ዲ-- ትሓ--? ንመምህር ብዙሕ ግዜ ዲኹም ትሓቱዎ? ን-ም-ር ብ-ሕ ግ- ዲ-ም ት-ቱ-? ---------------------- ንመምህር ብዙሕ ግዜ ዲኹም ትሓቱዎ? 0
nim-mi-i-- -iz-h---gizē--ī-̱um- -i-̣-t-wo? nimemihiri bizuh-i gizē dīh-umi tih-atuwo? n-m-m-h-r- b-z-h-i g-z- d-h-u-i t-h-a-u-o- ------------------------------------------ nimemihiri bizuḥi gizē dīẖumi tiḥatuwo?
Ne, mi ne ofte demandas lin. ኣይኮ-ኩን--ብ----ዜ-ኣ--ቶን --። ኣይኮንኩን፣ ብዙሕ ግዜ ኣይሓቶን እየ። ኣ-ኮ-ኩ-፣ ብ-ሕ ግ- ኣ-ሓ-ን እ-። ------------------------ ኣይኮንኩን፣ ብዙሕ ግዜ ኣይሓቶን እየ። 0
ay-k-nik-n---bi-u-̣--giz- -y---a-oni i-e። ayikonikuni፣ bizuh-i gizē ayih-atoni iye። a-i-o-i-u-i- b-z-h-i g-z- a-i-̣-t-n- i-e- ----------------------------------------- ayikonikuni፣ bizuḥi gizē ayiḥatoni iye።
respondi መልሲ መልሲ መ-ሲ --- መልሲ 0
m--isī melisī m-l-s- ------ melisī
Bonvolu respondi. መ-ሱ -ጃ--። መልሱ በጃኹም። መ-ሱ በ-ኹ-። --------- መልሱ በጃኹም። 0
m----u --j--̱---። melisu bejah-umi። m-l-s- b-j-h-u-i- ----------------- melisu bejaẖumi።
Mi respondas. ኣ- እ-ል-። ኣነ እምልሽ። ኣ- እ-ል-። -------- ኣነ እምልሽ። 0
a-e imi---h-። ane imilishi። a-e i-i-i-h-። ------------- ane imilishi።
labori ሰ-ሕ ሰራሕ ሰ-ሕ --- ሰራሕ 0
sera--i serah-i s-r-h-i ------- seraḥi
Ĉu li estas laboranta? ንሱ-ይ-ር--ድ--ዘ-? ንሱ ይሰርሕ ድዩ ዘሎ? ን- ይ-ር- ድ- ዘ-? -------------- ንሱ ይሰርሕ ድዩ ዘሎ? 0
n-s--yiser-h-- diy- z---? nisu yiserih-i diyu zelo? n-s- y-s-r-h-i d-y- z-l-? ------------------------- nisu yiseriḥi diyu zelo?
Jes, li estas laboranta. እ-፣ ---ሕ-እዩ ዘሎ። እወ፣ ይሰርሕ እዩ ዘሎ። እ-፣ ይ-ር- እ- ዘ-። --------------- እወ፣ ይሰርሕ እዩ ዘሎ። 0
i--፣---s-r-ḥi--------o። iwe፣ yiserih-i iyu zelo። i-e- y-s-r-h-i i-u z-l-። ------------------------ iwe፣ yiseriḥi iyu zelo።
veni ምም-እ ምምጽእ ም-ጽ- ---- ምምጽእ 0
m---ts-i’i mimits’i’i m-m-t-’-’- ---------- mimits’i’i
Ĉu vi estas venontaj? ት-----ም? ትመጹ ዲኹም? ት-ጹ ዲ-ም- -------- ትመጹ ዲኹም? 0
ti-e---u-dīh----? timets’u dīh-umi? t-m-t-’- d-h-u-i- ----------------- timets’u dīẖumi?
Jes, ni estas venontaj. እ---ንመጽእ ኣ-ና። እወ፣ ንመጽእ ኣሎና። እ-፣ ን-ጽ- ኣ-ና- ------------- እወ፣ ንመጽእ ኣሎና። 0
iwe፣-n-m----------ona። iwe፣ nimets’i’i alona። i-e- n-m-t-’-’- a-o-a- ---------------------- iwe፣ nimets’i’i alona።
loĝi ምቕ-ጥ ምቕማጥ ም-ማ- ---- ምቕማጥ 0
m-ḵ’---t-i mik-’imat’i m-k-’-m-t-i ----------- miḵ’imat’i
Ĉu vi loĝas en Berlino? ኣብ ---ን --ም --መ-? ኣብ በርሊን ዲኹም ትቕመጡ? ኣ- በ-ሊ- ዲ-ም ት-መ-? ----------------- ኣብ በርሊን ዲኹም ትቕመጡ? 0
a-i b---l--- --ẖu-i-tiḵ’im---u? abi berilīni dīh-umi tik-’imet’u? a-i b-r-l-n- d-h-u-i t-k-’-m-t-u- --------------------------------- abi berilīni dīẖumi tiḵ’imet’u?
Jes, mi loĝas en Berlino. እ-፣-ኣነ--ብ ---- ---ጥ። እወ፣ ኣነ ኣብ በርሊን ዝቕመጥ። እ-፣ ኣ- ኣ- በ-ሊ- ዝ-መ-። -------------------- እወ፣ ኣነ ኣብ በርሊን ዝቕመጥ። 0
i--- an- ab- --r----i-zik--im-t’-። iwe፣ ane abi berilīni zik-’imet’i። i-e- a-e a-i b-r-l-n- z-k-’-m-t-i- ---------------------------------- iwe፣ ane abi berilīni ziḵ’imet’i።

Kiu volas paroli, tiu devas skribi!

Ne ĉiam facilas lerni fremdajn lingvojn. Por la lingvolernantoj ofte malfacilas paroli komence. Multaj ne aŭdacas diri frazojn en la nova lingvo. Ili tro timas fari erarojn. Por tiaj lingvolernantoj povus esti solvo skribi. Ĉar kiu volas lerni bone paroli, tiu devus kiel plej eble multe skribi! Skribi helpas nin alkutimiĝi al nova lingvo. Tio havas plurajn kialojn. Skribi kaj paroli malsame funkcias. Temas pri multe pli kompleksa procezo. Skribante ni pli longe cerbumas pri la elektotaj vortoj. Nian cerbon tiuokaze pli intense laborigas la nova lingvo. Skribante ni estas ankaŭ multe pli malstreĉitaj. Tie estas neniu kiu atendas respondon. Ni do malrapide perdas nian timon pro la fremda lingvo. Skribi krome stimulas la kreemon. Ni sentas nin pli liberaj kaj pli ludas kun la nova lingvo. Skribante oni havas ankaŭ pli da tempo ol parolante. Kaj tio subtenas la memorkapablon! Sed la plej granda avantaĝo kiam oni skribas estas la distancigita formo. Tio signifas ke ni povas precize konsideri la rezulton de nia lingvo. Ni ĉion klare vidas antaŭ ni. Ni tiel povas niajn erarojn mem korekti kaj tiuokaze lerni. Principe ne gravas tio, kion ni skribas en la nova lingvo. Nur gravas ke ni regule formulu skribajn frazojn. Kiu volas praktiki tion, tiu povus serĉi alilandan leteramikon. Li iam poste unufoje renkontu tiun persone. Li konstatos ke nun multe pli simplas paroli!